Vilniuje vykusi Gatvės muzikos diena savo ritmą išlaikė visą šeštadienį. Daugybė unikalių atlikėjų išblaškė debesis ir sukūrė svaiginančiai linksmą atmosferą. Sostinės pagrindinėse gatvėse grojančiųjų buvo apstu – roko grupės, DJ'ai, vokalistai, bardai, styginių ir pučiamųjų grupės bei technikos pagalba netradicinę muziką kūrę artistai. Žinoma, tokioje masėje išsiskirti nebuvo lengva. Tam šventės dalyviai ne retai naudojo įgarsinimo sistemą. Ar tai problema? Andrius Mamontovas sako: „Taip“.
Apie pietus Katedros aikštėje, žmonių apsuptyje, buvo galima išgirsti Montessori metodo centro mažuosius smuikininkus. Jau antrus metus dalyvaujantys Gatvės muzikos dienoje jie džiaugiasi galimybe pratintis prie didesnės žmonių minios bei prisijungti prie gatvės muzikinio gyvenimo. „Ši šventė suteikia labai daug džiaugsmo vaikams. Šie labai noriai ruošiasi šventei“, – sako ansamblio vadovė Jelena Gliaudelienė. Be elektros prietaisų groję jaunieji Nicolai Paganiniai kolegų, dalyvaujančiųjų GMD, triukšmu nesiskundė. Matyt, dėl patogios vietos bei laiko. Tačiau laikui bėgant muzikantų daugėjo, kaip ir decibelų. Jaunųjų bardų grupė „Ant blakstienų“ dėl to pernelyg nesijaudino sakydama, jog „kai širdis dainuoja – niekas netrugdo. Gatvės muzikos diena – tai yra galimybė atsiskleisti jauniesiems atlikėjams. Jų niekas neužgoš.“ Tam pritarė ir Pilies bei Didžiosios gatvių sankirtoje trimituojantis Laimonas, sakydamas, jog jo trimito niekas garsu nepralenks.
„Jaučiamės šlapiai. Ne, nesulijo. Tai buvo nešvanku“, – juokauja prie Katedros bokšto grojantys trys vaikinai ir prasitaria, jog jiems visiškai „dzin“, ar juos kažkas užgožia, ar ne. „Vilnius didelis. Tu gali nueiti bet kur, jei tave trikdo kiti muzikantai, naudojantys aparatūrą įgarsinimui, – sako barzdotas vaikinukas, kuris naudoja tik savo kūrybos dainas, – Aš groju sau sau sau.“
Tačiau Gatvės muzikos dienose buvo ir ne visai patenkintų, kai turintys galimybę atsitempti gerą aparatūrą tokiu šansu būti išgirstiems ir naudojasi, o akustiškai grojantiems atlikėjams tenka antraplanis vaidmuo. „Jaučiuosi užgožta elektrinių garsų. Norint būti išgirstai – reikia eiti tolėliau nuo įgarsinimą naudojančių muzikantų“, – sako Vilniaus Didžiojoje gatvėje grojusi Gerda Kavaliauskaitė. Gerda omeny turėjo keletą dešimčių metrų nuo jos publiką prisiminti gerus laikus kvietusią grupę „Poliarizuoti Stiklai“. Paklaustas, ką galvoja apie įgarsinimo ir akustikos priešpriešą, Šarūnas Mačiulis teigė, jog jie išnaudoja tik 0,5% viso garso potencialo. „Mes suprantame šią problemą ir stengiamės būti tolerantiški. Mes galime kontroliuoti savo garsą. Tą ir darome“, – teigė jis. Į klausimą, jog galbūt reikėtų atskirti jaunuosius akustiškai grojančius muzikantus nuo įgarsinimą naudojančių, vokalistas atsakė: „Jokiu būdu. Tegu jie mokosi iš mūsų ir mes mokysimės iš jų. Pats atjaunėji žiūrėdamas į visus jaunuosius muzikantus. Jei atskirti – nebent pūtikus, pvz., Sireikiškių parke leisti groti jiems, – ir pridūrė, – jaučiuosi kaip žuvis vandenyje dalyvaudamas GMD.“
Trys berniukai – Kristupas, Kasparas ir Augutas – grojantys džiazą taip pat skundėsi, jog jų beveik nesigirdėti, tačiau šaunioji trijulė nepasimetė ir rado, kaip išsisukti iš padėties – paprašė šalia esančiųjų sumažinti savo voltus. „Jaučiamės čia labai gerai. Grojame ir stengiamės tobulėti“, – teigė vaikinukai, kol kas neturintys grupės pavadinimo, ir užgrojo Al Jarreu „Take Five“ kūrinėlį.
O kokia neutralių asmenų nuomonė? Prekeiviu Gedimino prospekte dirbantis vyras mažai kreipia dėmesį į pagalbines priemones. „Man svarbiausia, jog būtų gyva, skambi, lietuviška muzika“, – teigia vyriškis.
Gatvės muzikos dienoje sutiktas pats Andrius Mamontovas prasitarė, jog ateityje reikėtų spręsti šią problemą. „Bandysime atskirti grojančiuosius akustiškai bei su įgarsinimo aparatūra,“ – teigė GMD organizatorius.
