Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene IV kurso studentės I. Birutytė, I. Duršliokaitė, D. Raminaitė, A. Pleirytė, G. Markulytė ir R. Kirtiklytė Šiaulių tardymo izoliatoriuje surengė masinę laiškų rašymo šventę nuteistiesiems.
Renginio metu buvo prisiminti pirmieji Lietuvoje laiškai – Gedimino laiškai, papasakotos jų atsiradimo priežastys ir reikšmė.
Humanitarės papasakojo, kokios yra laiškų rūšys, jų rašymo taisyklės ir mandagumo raiška, priminė, kaip reikia rašyti adresus. „Tokia idėja atsirado todėl, kad, bent jau čia, žmonės kito pasirinkimo neturi, tik rašyti paprastus laiškus, todėl nusprendėme, kad reikia priminti laiškų rašymo taisykles“, – pasakojo viena iš renginio organizatorių.
Renginio metu nuteistųjų lūpomis skambėjo žinomų poetų, tokių kaip H. Radausko, J. Erlicko, A. Mackaus ir kt., mintys apie laiškus. Dalyviai buvo puikiai pasiruošę skaityti eiles, kurias studentės paruošė likus keletą savaičių iki šventės.
Buvo perskaityti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ir M. K. Čiurlionio laiškų fragmentai skirti motinoms. Skambėjo gitaros improvizacijos, kurias kūrė nuteistasis. Kalintysis pats pasiūlė groti, todėl gitara buvo atnešta savaitei likus iki renginio. Rašant laiškus, gitara grojo vienas Šiaulių Tardymo izoliatoriaus darbuotojų.
„Šiuo renginiu siekiame atkreipti ir visuomenės dėmesį, norime priminti, kad šiuolaikiniame technologijų amžiuje vis dar yra toks būdas, jis niekur nedingęs, atvirkščiai – laiškus rašyti ranka yra daug smagiau, ypač gauti tokius laiškus, nes tokiuose laiškuose atsispindi tikra emocija, tikras ryšys. Būtų smagu tarp daugybės reklaminių lankstinukų ir sąskaitų už mokeščius rasti bent vieną tikrą laišką“, – mintimis dalijosi organizatorės.
Prisiminę laiškų rašymo ypatybes ir jų svarbą, renginio dalyviai kibo į darbus: pasidalinę atvirukus, laiškų rašymo popierių, skubėjo rašyti artimiesiems ir draugams. Studentės priminė apie artėjančią motinos dieną, todėl daugelis laiškų ir sveikinimų skirti būtent joms.
Viena organizatorių, renginį užbaigė Džono O`Donahju palaiminimu, kurios paskutinės eilutės skambėjo: „Laukti tos dienos, kai atsivers beribis laisvės laukas“.
Renginio metu parašyti 15 laiškų, kurie skirti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems artimiesiems. Kiti dalyviai savo mintimis su artimais žmonėmis pasidalinti nusprendė tada, kai liks vieni.
