-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2012 08 30

Išmokėta daugiau nei pusė ES struktūrinių fondų lėšų. Kas toliau?

Pagal Europos Sąjungos (toliau - ES) lėšų įsisavinimą 2007-2013 m. laikotarpiu Lietuva nuolat buvo tarp pirmaujančių šalių. Šiandienos duomenimis, šalyje įgyvendinamiems ar įgyvendintiems projektams jau išmokėta 13 mlrd. Lt 2007-2013 m. laikotarpio ES Struktūrinės paramos lėšų. Finansavimo periodui artėjant į pabaigą, peržiūrimi ES paramos skirstymo prioritetai, orientuojamasi į alternatyvius finansinius mechanizmus. Taip pat skatinamos viešosios diskusijos, siekiant identifikuoti efektyviausias ES lėšų panaudojimo kryptis.
/ Įkrauk reporterio nuotrauka

Pagal Europos Sąjungos (toliau - ES) lėšų įsisavinimą 2007-2013 m. laikotarpiu Lietuva nuolat buvo tarp pirmaujančių šalių. Šiandienos duomenimis, šalyje įgyvendinamiems ar įgyvendintiems projektams jau išmokėta 13 mlrd. Lt 2007-2013 m. laikotarpio ES Struktūrinės paramos lėšų. Finansavimo periodui artėjant į pabaigą, peržiūrimi ES paramos skirstymo prioritetai, orientuojamasi į alternatyvius finansinius mechanizmus. Taip pat skatinamos viešosios diskusijos, siekiant identifikuoti efektyviausias ES lėšų panaudojimo kryptis.

Įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama ar jau baigta įgyvendinti daugiau kaip 6 000 projektų. Bendra projektų vertė siekia daugiau kaip 21,77 mlrd. Lt, t.y. 85 proc. viso 2007-2013 m. periodui numatyto finansavimo. Įgyvendintiems ir įgyvendinamiems projektams jau išmokėta daugiau kaip 13 mlrd. Lt, o tai sudaro daugiau nei pusę viso skirto finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad didesnė dalis ES struktūrinės paramos kvietimų teikti projektus finansavimui tiek verslui, tiek viešajam sektoriui jau buvo paskelbti, inicijuojantiems naujus projektus tikslinga įvertinti ateinančio finansavimo periodo Europos Komisijos ir Lietuvos sau keliamus ne mažiau ambicingus planus.

Pagrindinis artėjančio ES struktūrinės paramos 2014-2020 m. laikotarpio tikslas visos ES mastu - efektyviau panaudoti fondų lėšas, orientuojantis į rezultatus. Atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020" nuostatas, Europos ir pasaulio finansinį kontekstą, viešojo ir privataus sektorių partnerystės teikiamas galimybes, numatoma ES struktūrinės paramos tiesioginių subsidijų projektams modelį dažniau keisti į finansinės inžinerijos modelį (paramos lėšų skyrimas mikrokreditų, garantijų forma, rizikos kapitalo fondų investicijoms, ir kt.)

Šiuo metu tik 1,3% ES biudžeto yra įgyvendinama naudojant naujoviškus finansinės inžinerijos mechanizmus, tuo tarpu ateinančiam Struktūrinės paramos laikotarpiui tai tampa prioritetu ir siekiamybe. Plačiau diegiant naujoviškas finansines priemones - tokias kaip paskolos, garantijos, įnašai į akcinį kapitalą, JEREMIE (jungtiniai Europos ištekliai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siūlantys galimybę panaudoti dalį struktūrinių fondų lėšų mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti), JESSICA (bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas, suteikianti galimybę naudoti struktūrinius fondus tvariai miestų plėtrai) - siekiama paskatinti efektyviau paskirstyti privačias investicijas ir stiprinti institucijas pagalbą gaunančiose šalyse. Išorės veiksmų finansavimui numatoma skirti iki 70 mlrd. EUR biudžeto lėšų.

UAB „Peritus sprendimai" vadovo Andriaus Šiaudinio teigimu, svarbu tai, kad finansinėje 2014-2020 m. perspektyvoje nemažai dėmesio skiriama smulkių ir vidutinių (SVV) įmonių plėtrai. Numatoma padidinti biudžetą, skirtą smulkių ir vidutinių įmonių programoms, akcentuojamas poreikis didinti tokio tipo įmonių konkurencingumą ir inovacijas, gerinti naujovių diegimo prieinamumą. Naujoji 2014-2020 m. finansinė perspektyva pabrėžia, kad finansinės inžinerijos priemonės - paskolos, rizikos kapitalas ir kt. - turi būti labiau prieinami SVV.

„Mums, kaip projektų valdymo konsultantams, dirbantiems su ES paramos lėšomis finansuojamų projektų iniciavimu ir administravimu, svarbu tai, kad naujuoju laikotarpiu skatinamas ES struktūrinės paramos panaudojimo supaprastinimas, kurio pagrindinis tikslas - sumažinti administracinę naštą naudos gavėjams. Nors ir 2007-2013 m. periodu buvo įvesta nemažai administravimo naštą mažinančių pokyčių, tačiau ES finansuojamų projektų įgyvendinimą jau patyrusios įmonės neretai stebisi atskirų administracinių procedūrų proporcingumu ir poreikiu", - teigia Andrius Šiaudinis.

Tiesa, šiuo metu dar anksti kalbėti apie konkrečias paramos priemones, nes ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, dar derasi su Europos Komisija, planuoja šaliai svarbiausius prioritetus. Diskusijų apie Europos Sąjungos Sanglaudos politiką rezultatas - modernaus ES Sanglaudos politikos biudžeto principų suformavimas.

Lietuvoje yra sudaryta 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos komisija, rengianti paramos panaudojimo prioritetų projektą ir nagrinėjanti kitus lėšų įsisavinimo klausimus. Rengiama Nacionalinės pažangos programa 2014-2020 metams, apjungianti pagrindines Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030" ir strategijos „Europa 2020" nuostatas. Komisijos darbo rezultatus turėtume matyti ne anksčiau kitų metų, tačiau verslas jau dabar per asocijuotas struktūras, turėtų reikšti savo lūkesčius ir interesus, prisidėti prie formuojamų strateginių krypčių, nustatančių kokie projektai kurtų didžiausią pridėtinę vertę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius