Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 22 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš beveik 80 įvairių pasaulio valstybių. Primename, kad trečiųjų šalių pilietis - tai asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis.
Nenuostabu, kad vos ne 1 procentą nykstančios Lietuvos gyventojų sudarantys kitų šalių žmonės vis dažniau yra matomi ir girdimi gatvėse, su jais susiduriame parduotuvėse, pirkdami kasdieninį maistą, prasilenkiame važiuodami troleibusais ir autobusais, jie mus pasitinka kavinėse ar specialiose prekybos vietose... Net nebestebina, jei į mus kreipiasi ne visai taisyklinga lietuvių kalba arba angliškai teiraujasi kokios nors informacijos.
Kaip mes jaučiamės tokiose situacijose? Tūlas lietuvis pasakys, kad ir gerai, tegu atvažiuoja, juk mes patys irgi lekiame iš Lietuvos laimės ieškoti į kitas šalis. Kiti galvoja ne taip palankiai - ir ko gi jiems čia reikia, mes ir patys darbo negauname, patiems visokių pašalpų reikia prašinėti... Dar kiti, priešiškai nusiteikę, sakytų, kad geriau visai nereikia įsileisti jokių svetimtaučių, reikia saugoti savo lietuviškumą ir nepriimti atvykusiųjų!
Kur tiesa? Kur yra „aukso vidurys"?
Didelė dalis Lietuvos jaunimo pasirinks savo studijų ar karjeros kryptį ne Lietuvoje, patys bus priversti pasijausti nevietiniais, galbūt kitokiais, patiems teks ieškoti kelių, kaip susidraugauti su vietiniais gyventojais ir tapti priimtais bei laukiamais svetimoje šalyje. Nereto moksleivio brolis ar sesė jau yra išvykę studijuoti į užsienį, dažno vaiko mama ar tėtis dirba svetur... Ar dažnai pagalvojame, kad ten mes esame tokioje pat padėtyje, kaip pas mus atvykstantys rusai ar baltarusiai, kinai ar egiptiečiai, brazilai ar australai?
Kaip mes galime padėti atvykstantiems š Lietuvą užsieniečiams pasijausti priimtais ir suprastais? Tolerancijos sąvoka Lietuvoje suprantama nevienareikšmiškai - pradedant visišku kitokio elgesio, požiūrio ar asmens atmetimu ir net nenoru bandyti jo pažinti, baigiant sąvokos ribų išplitimu ir nesupratimu, kur baigiasi tolerancija ir prasideda abejingumas. Kiekvieno mūsų noras pažinti ir suprasti, siekimas praplėsti savo mąstymo ir suvokimo erdves - tai tautos mentaliteto vystymosi prielaida, demokratiškos, atsakingos bei humaniškos visuomenės sąmonės formavimosi pradžia.
Menininkų sukurta instaliacija „Įvairovės Labirintas" - tai priemonė moksleiviams ir visiems besidomintiems susitikti su savo nuostatomis ir požiūriais, patyrinėti savo įsitikinimus ir vertybes, atsisakyti stereotipų ar priešiškumo, susijusio su kitataučiais Lietuvoje. Instaliacija bus demonstruojama Vilniaus ir Kauno mokyklose kaip sąmoningumo ugdymui skirta priemonė: Vilniaus Vienuolio vid. m-kloje kovo 6-8 dienomis - instaliacijos atidarymas ir pirmoji demonstracija, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje - kovo 12-14 d. ir Vilniaus Jeruzalės vid. m-kloje - kovo 19-21 d.
Kartu su menine paroda vyks ir edukacinė sąmoningumo ugdymo viktorina jaunimui „Ar pažįsti pasaulio žmones?" Jos metu moksleiviai instaliacijos medžiagoje ieškos atsakymų į užduotus klausimus, siekdami giliau pasidomėti pateikta informacija apie skirtingas kultūras, įvairius pasaulio žmones, jų valgius, papročius ir tradicijas, o geriausiai pasirodę bus palepinti maloniomis smulkmenomis.
Projektą „ĮVAIROVĖS LABIRINTAS" - Lietuvos visuomenės sąmoningumo ir tolerancijos TŠP atžvilgiu ugdymas, skirtą stiprinti Lietuvos visuomenės pritarimą integracijai, gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės ir palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, finansuojamą pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai Lietuvoje metinę 2010 m. programą, vykdo Savęs pažinimo ir realizavimo studija.
