Elvinas Kolosovas, www.jaunimogidas.lt
Rugsėjo viduryje dalyvavau Vilniaus jaunųjų maltiečių susitikime. Organizacija „Jaunieji maltiečiai“ vienija veiklius jaunus žmones, kurie savanoriškai ir pasirinktinai užsiima neįgalių vaikų lankymu, senelių lankymu Vilkpėdės slaugos ligoninėje, padeda Maltos ordino vaikų dienos centre, Naujosios Vilnios vaikų dienos centre ir t.t.
Apie šią savanorių organizaciją pirmą kartą išgirdau iš savo geriausios draugės lūpų: ji savanoriauja jau trejus metus. Apie tai kalbėjo ir kiti mano draugai, todėl labai susidomėjau. O vieną dieną ryžausi ir pats apsilankyti ir pamatyti viską savomis akimis. Ir tikrai nesigailiu, nes įspūdžių iš tikrųjų buvo neįtikėtinai daug.
Vos įžengusį į „Vilniaus jaunųjų maltiečių“ būstinę mane pasitiko besišypsančių, energingų ir linksmų jaunų žmonių būrys. Tvyrojo jauki ir draugiška atmosfera. Rodos, kitaip čia niekada nebūna. Buvo labai gera sutikti keletą seniai matytų draugų, o svarbiausia – susipažinti su naujais žmonėmis.
Pirmą kartą mačiau tiek daug draugiškų jaunų žmonių vienoje vietoje. Pirmomis minutėmis negalėjau tuo patikėti.
Pasišnekučiavęs, susipažinęs su pirmaisiais, drąsiausiais žmonėmis, patekau į žaidimų ratą. Iš pradžių vyko keli susipažinimo žaidimai. Iš tiesų, buvo kažkas fantastiško – jaučiausi tarsi viena koja grįžęs į vaikystę.
Visa tai vyko jaukiame kiemelyje, šalia rymojo pilnos vaisių obelys, o po kojomis – rudeniškai sustingusi žolė.
Smagu, kad ir oras nenuvylė, nes saulė švietė beveik visą dieną. Visai greta mūsų žaidimų vietos stovėjo stalas, ant kurio garavo kava ir gardėsiai, skambėjo muzika. Po susipažinimo žaidimų ir bandymų prisiminti visų vardus, buvome pakviesti pasiklausyti apie maltiečių tikslus, siekius, įsipareigojimus ir veiklas: apsilankymai senelių namuose, užsiėmimai su neįgaliaisiais vaikučiais, pagalba akliesiems ir t.t. Dar labiau sudomino ir papasakotos tikros savanorių istorijos.
Aidėjo juokas ir muzika, žaidėme įvairiausius nuotaikingus žaidimus ir linksmai leidome laiką. Vėliau šokome ištvermės reikalavusius šokius. Dar kartą supratau, kad vaikystė gali grįžti bet kada.
Tądien ne tik aš ten buvau naujokas, jų buvo daug. Tie, kurie susidomėjo „Jaunųjų maltiečių“ veiklomis, galėjo užsirašyti ir pasirinkti norimą veiklą ar net keletą iš jų. Nieko nelaukęs užsirašiau, nes jaučiu, kad noriu kažką gero, naudingo, prasmingo ir gražaus nuveikti visuomenės labui.
Ir toliau liejosi geros emocijos, kurių nestigo visą vakarą. Vakarėjant kas į namus patraukė, kas dar pasiliko ir šildėsi gerdamas kavą, šnekučiuodamasis ar šokdamas. Jau sutemus likome keliese. Kalbėjomės. Kai pajutome, kad darosi vėsoka, pažaidėme keletą žaidimų su kamuoliu. Kiek vėliau viską sutvarkėme ir visi draugiškai patraukėme į namus.
Praleidau smagią dieną ir tikiu, kad tai ne paskutinė tokia nuostabi diena. Likau sužavėtas viskuo, kas vyko, ir puoselėju labai didelius lūkesčius.
Norėčiau pakviesti visus energingus ir veiklius jaunus žmones, kurie jaučia, kad gali prisidėti prie šios organizacijos veiklos. Tapkime savanoriais ir darykime gerus darbus. Esu dėkingas tiems, kurie sukūrė tą jaukią atmosferą, AČIŪ visiems už tai, kad galėjau pamatyti tikrus, nuoširdžius veidus ir pajusti stiprią ir užkrečiančią savanorystės jėgą. Kartu mes galime daug.
