Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką įvairūs žmonės perka gavę atlyginimą?

BFL/Tomo Urbelionio nuotr.
BFL nuotr. / BFL/Tomo Urbelionio nuotr.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kiekvienas dirbantysis laukia dienos, kuri nebūtinai sutampa su savaitgalio išvakarėmis – algadienio. Dar viena finansinė injekcija dažnam reiškia trumpalaikę šventę bei gausybės...

Kiekvienas dirbantysis laukia dienos, kuri nebūtinai sutampa su savaitgalio išvakarėmis – algadienio. Dar viena finansinė injekcija dažnam reiškia trumpalaikę šventę bei gausybės mėnesio įmokų laukiančių ryklių momentinį pašėrimą. Kitiems to vos užtenka duonos kąsniui. Kiti, atvirkščiai, net nepajunta to papilnėjusios sąskaitos efekto, nes ir turimų pinigų visiškai užtektų dar bent metams, jei šiandien nuspręstų nebedirbti. Kaip nutinka, kad vieniems atlyginimas reikalingas tarsi gurkšnis šviežio oro, o kitiems tai tik smulkmena?

Galima sakyti, jog vieniems tiesiog pasisekė, nes jie gimė turtingose šeimose, susirado turtingus vyrus, žmonas ar laimėjo milijoną loterijoje bei sugebėjo tų pinigų nepaleisti vėjais. Vis dėlto, didžioji dalis tų, kurie rikiuojasi pirmosiose „Forbes“ sudaromo turtingųjų sąrašo gretose, buvo kilę iš neturtingų ar bent jau vidurinės klasės šeimų ir turtus susikrovė patys. Kad ir jauniausieji pasaulio milijardieriai – „Facebook“ kūrėjai Dustinas Moskovitzas ir Markas Zuckerbergas sėkmės paukštę pagavo savo rankomis. Natūraliai kyla klausimas, kodėl vieni turtėja, o kiti – skursta?

Taip yra dėl to, kad vargšai, vidurinioji klasė bei turtingieji savo atlyginimą išleidžia visai kitaip. Kaip? Prieš atsakant į šį klausimą, visų pirma reikia išvardinti keturis pagrindinius terminus, kuriuos žmonės traktuoja skirtingai:

  1. Pajamos – pinigai, kurie papildo jūsų sąskaitą. Tai gali būti atlyginimas ar kiti pinigai iš darbinės veiklos, o taip pat – investicijų, pasyvios pajamos.
  2. Išlaidos – pinigai, kuriuos išleidžiate.
  3. Turtas – tai, kas sukuria pajamas. Čia žmonės dažniausiai klysta turtu laikydami namą ar butą, mašiną ir panašius daiktus, nes šie dalykai ne tik, kad nesukuria pajamų, bet jų išlaikymui (o dažniausiai ir įsigijimui, jei perkame su paskola ar lizingu) mes patiriame išlaidų. Turtu aukščiau minėti daiktai gali būti tik tada, kai jų sukuriamos pajamos viršija jų išlaikymui bei įsigijimui skiriamas išlaidas.
  4. Įsipareigojimai – tai, dėl ko patiriate išlaidų. Ne tik vartojimo kreditai, kreditinės kortelės, lizingai, būsto kreditai, gyvybės draudimas, tačiau ir butas/namas bei automobilis, jei dėl jo patiriate daugiau išlaidų, o pajamų negaunate (arba gaunate mažiau, nei patiriate išlaidų).

Mano asmeninė praktika rodo, jog toks, atrodytų, paprastų asmeninių finansų terminų aiškinimas sukelia prieštaringų vertinimų. Pasipiktinimas suprantamas – visą gyvenimą žmogus taupė ir investavo į namą, turi nuosavą automobilį, o čia dabar jam kažkas aiškina, jog tai nėra turtas, o įsipareigojimas. Tikėtina, kad dar daugiau aistrų sukels atsakymai į klausimus, ką įvairūs žmonės perka gavę atlyginimą.

Lietuvoje 660.000 žmonių gyvena žemiau skurdo ribos (691 litas per mėnesį), tad nuo jų ir pradėsim. Didele dalimi vargšai ir toliau skursta dėl to, jog neturi teisingų asmeninių finansų valdymo įpročių, arba, paprasčiau tariant, nemoka elgtis su gaunamais pinigais. Pas tokius žmones pinigai ilgai neužsibūna – vos gavę netrukus išleidžia. Ir ne tik dėl to, kad gauna nedaug. Jei pažiūrėtume, ką jie perka, suprastume, jog tai – smulkmenos, kurios visiškai nesprendžia gyvybės ar mirties klausimų, o vienintelis pasiteisinimas tokių prekių pirkimui yra maža kaina arba akcija. Lyg kas stovėtų prie kasos su rimbu ir grasintų atimti pinigus, jei jų tučtuojau neišleisi. Esminė problema yra ta, kad jų gaunami pinigai niekada neatnešė ir, greičiausiai, neatneš daugiau pinigų.

Vidurinę klasę mes dažnai tituluojame turtingaisiais. O tam reikia visai nedaug – puošnesnis rūbas, ilgesnės lydinčios merginos kojos ar šviesesni plaukai, prabangesnis automobilis, ištaigingesni namai... O dar jei bendroje nuotraukoje kažkur fone šmėžuoja TV ekrane matytas veidas, diagnozė aiški – turtuolis. Visgi, kai užgęsta prožektoriai ir nusileidžia uždanga, realybė nebespindi taip ryškiai, kaip iš pirmo žvilgsnio. Taip, jie uždirba kelis tūkstančius ir dažniausiai yra gerbiami visuomenėje, tačiau jų elgesys gavus atlyginimą ilgam įspraudžia į viduriniosios klasės rėmus.

Gavę atlyginimą jie papildo jau ir taip gausų įsipareigojimų sąrašą. O kodėl ne? Pajamos – stabilios, pats karjeros pikas, tad kam taupyt keletą ar keliasdešimt metų, jei viską galima gauti greitai ir iškart? Tiesa, čia idilė ir baigiasi, nes kas mėnesį reikia mokėti įmokas, kurios ilgainiui viršija gaunamų pajamų sumą. Tada jie tarsi patenka į užburtą ratą, nes kiekvieną mėnesį reikia uždirbti tam tikrą sumą pinigų. Puikus šios kategorijos pavyzdys – aktorius Ramūnas Rudokas. Prieš krizę gaunami honorarai taip susuko aktoriui galvą, jog dar šviesesnio rytojaus viltis leido tikėtis uždirbti tiek, jog to pakaktų paskolos už prabangų namą įmokai. Šios pasakos tęsinį plačiai nušvietė geltonoji mūsų šalelės žiniasklaida. Tokių istorijų per darbo banke metus mačiau ne vieną ir ne dešimt. Vargšus ir vidurinę klasę vienija tai, jog paprastai visos jų pajamos priklauso nuo asmeninių pastangų, o tai reiškia, jog tiek vieni, tiek kiti pinigų turės tik tuo atveju, jei atsiras norinčių mainyti savo pinigus į jų žinias, įgūdžius bei laiką.

Ir jei jums atrodo, kad kitokio varianto paprasčiausiai nėra, o turtingiesiems paprasčiausiai pasisekė arba jie – vagys, pažiūrėkime, kaip jie elgiasi su pinigais, kai šie pakliūna į jų rankas. Turtingieji perka tai, kas jiems sukuria pajamas. Taigi, formulė paprasta – jei nori tapti turtingu, pirk turto, kuris atneš pelno, paprastai tariant – investuok. Investuoti galima labai įvairiai: į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, žaliavas, o sukaupus daugiau pinigų – į nekilnojamąjį turtą bei verslus. Jei teisingai investuojama, ilguoju periodu tokios investicijos vidutiniškai atneša 10-12% grąžą, o svarbiausia – nepriklauso nuo tavo asmeninių pastangų kasdien. Visada atsiras tokių, kurie ištrauks paskutinius du šios teorijos paneigimo kozirius – investicijų riziką bei infliaciją. Taip, infliacija suvalgo tam tikrą dalį turimų pinigų, investicijų tam tikru laikotarpiu taip pat gali būti nukritusi, bet, jei metinė infliacija yra 5%, tai geriau po metų turėti 95% savo pinigų vertės, nei juos iššvaistyti ir nė neprisiminti kam.

Teko bendrauti su vieno portalo apie investavimą autoriumi, kuris turi 9 metų investavimo patirtį.  Žmogus, kuris tam tikru savo karjeros periodu buvo itin taupus ir atsidėdavo daugiau nei 50% savo atlyginimo, jau dabar, jei nuspręstų nebedirbti, galėtų iš savo investicijų grąžos patenkinti būtiniausius gyvenimo poreikius. Tokių žmonių yra ir daugiau, o jie – gyvi pavyzdžiai tiems, kurie visu balsu rėkia, jog tai neįmanoma, realybėje taip nebūna, kad pasakomis tikėti mes pernelyg brandūs ir protingi..

Pinigams puikiai tinka priežasties-pasekmės dėsnis. Jei leisite pinigus pigioms smulkmenoms – anksčiau ar vėliau nuskursite, jei didinsite savo įsipareigojimų sąrašą – ilgainiui išlaidos viršys pajamas, tačiau laimė šypsosis tiems, kurie įsigis pajamas atnešančio turto. Tikiu, jog kiekvienas iš mūsų turi tiek vargšams, tiek vidurinei klasei būdingų įpročių. Ir tik nuo mūsų priklauso tai, ar pakeisime juos į turtingųjų ir galiausiai tokiais tapsime. Viskas prasideda nuo apsisprendimo keistis. Ar tu pasirengęs?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt