Ką daryti pamačius romų tautybės asmenį? O kas jei jis dar ir užeina į tavo kaimyno namus? Atsakymas aiškus – policija viešai sako: „Nedelsdami kvieskite mus!” Sėdėjome su kolegomis ir pagalvojome: „Juk pažįstame ne vieną romų tautybės žmogų. Ir jie labai dažnai užeina į mūsų biurą padirbėti.“ Nusprendėme nedelsti ir skambinti nurodytu telefonu, pasitikslinti ar tikrai mums privalu pranešti policijai, kai pas mus ateis romų tautybės žmogus?
Policijos perspėjime skambėjo tokie pasisakymai, kaip: „Kėdainių policija primygtinai prašo visų Kėdainių rajono gyventojų neįsileisti į namus romų tautybės asmenų, nesusivilioti jų siūlomomis pigiomis prekėmis, daiktais, nepasiduoti įkalbinėjimams, o apie jų apsilankymą bet kokiu atveju pranešti policijai“ arba „prašome visų, pastebėjusių, kad pas kaimyną apsilankė romų tautybės žmogus, kuo skubiau informuoti apie tai policiją telefonu.“ Taigi, jei nekviesime policijos apsilankius romui, nevykdysime jų nurodymų. Nieko nelaukėme ir pasiskambinome pranešime nurodytu telefono numeriu pasitikslinti.
Kėdainių policijos komisariate telefono ragelį pakėlė pareigūnas Remigijus Blandis. Skambutis ir pranešimas, kad pas mus atėjo romas, jį neabejotinai pradžiugino. Tik džiaugtis teko ne ilgai, nes pasakėme, jog esame Vilniuje. „Čia mes Kėdainių mastu rašėme, todėl jie į vietinius laikraščius įėjo tiktai“, – paaiškino R. Blandis. „Tai kad mes ir naujienų portale perskaitėm“, – nustebome mes. „Ne ne, čia viskas tvarkoj. Čia tik Kėdainių mastu mes norim susilaikyti. Ir aš atsiųsčiau žmonių, bet į Vilnių aš neatsiųsiu“, – apgailestavo jis. Dar kartą pasidžiaugęs mūsų atsakingumu, pasiūlęs pasiskambinti bendruoju pagalbos telefonu, kur mus sujungs su reikiamu Vilniaus miesto komisariatu, jis padėkojo už skambutį ir atsisveikino.
Na, pareigūnas sako – pareigūnas žino. Skambiname pagalbos telefonu ir pasakojame, kaip vietiniame Kėdainių laikraštyje perskaitėme, kad atėjus romui reikia kviesti policiją, kad jie karts nuo karto ateina ir į mūsų organizaciją Vilniuje, kad nežinome, ar ir mūsų mieste reikia kviesti policiją pamačius romą. „O tie romai buvo kur atėję?“ – klausia pagalbos telefono darbuotoja. Dispečerė pagal mūsų adresą, nurodo, kuris policijos komisariatas yra artimiausias ir padiktuoja telefono numerį.
Nei pareigūnas iš Kėdainių, nei pagalbos telefono darbuotoja nepaklausė mūsų, ką tie romai pas mus atėję daro. Būtumėm pasakę, kad dirba, žinoma. Bet jiems pasirodė, jog jokio aiškesnio argumento net nereikia. Policijai išsikviesti užtenka vieno vienintelio pagrindo – pamatyti romų tautybės asmenį.
Romų tautybės pedagogikos magistrės, siekiančios daktaro laipsnio paklausėme, kaip ji jaučiasi spaudoje matydama raginimus kviesti policiją vos pamačius romą. Moteris neslėpė pasibaisėjimo. Tokį policijos ir žiniasklaidos akibrokštą ji vertina, kaip įžeidimą: „Taip išeina, kad romai yra ne žmonės. Tai visus juos į rezervatą uždaryti? Ir mane tarp jų?“ – retoriškai klausia Rada. Moteris pabrėžia, jog ne tik tarp romų, bet ir tarp lietuvių, lenkų ar rusų yra nusikaltėlių. Ir pagal tuos nusikaltėlius negalima spręsti apie visą tautą ir jos stigmatizuoti.
Žmogaus teisių specialistė Kamilė Mačiulaitytė pasakoja, jog šiame žiniasklaidos pranešime neabejotinai matomas romų išskyrimas iš visuomenės tautiniu pagrindu. „Tokia tautinė diskriminacija ne tik tinkamai neinformuoja visuomenės apie sukčių keliamą pavojų, bet ir klaidina žmones, siūlydama vengti tik konkrečios tautos atstovų“, – sako K. Mačiulaitytė. Dar blogiau, pranešime romų tauta absoliutinama ir skatinama vengti visų jos narių.
Įsivaizduokite situaciją: jūsų kolega – romas. Jūs sėdite kabinete, dirbate ir staiga įsiveržia policija todėl, kad kaimyninio biuro darbuotojai iškvietė policiją, pamatę romų tautybės asmenį. Kaip reaguotumėt jūs?
