... virpa visas kūnas, krinta iš rankų daiktai ir negali nustovėti vienoje vietoje ramiai.
... mintys sukasi pašėlusiu greičiu, bet žodžiai liejasi ne tokia linkme ir ne tokiais sakiniais, kokiais norėtum.
... kraujas stingsta venose, suplūsdamas į skruostus tam, kad nudažytų juos skaisčiai rausva spalva.
... trūksta oro, nors įtrauki jį vis didesniais gurkšniais, kurie kaskart nuplikina it iš ugnikalnio rūkstanti įkaitusi lava.
... sulėtėja smegenų veikla, nustoja egzistavę visi aplinkiniai, visi darbai, pareigos ir apskritai visas pasaulis.
... akyse užsidega žiburėliai, o išprotėjusį žvilgsnį prikausto vienas taškas ir jauti, jog žiūrėti kažkur kitur - paprasčiausiai nepavyks.
... kai visos galūnės ima veikti pačios, kažkaip savaime, sudarydamos įspūdį, jog jos - atskiri mechanizmai, kurios liečia savaime. O prisilietimai glumina, veikdami kaip stipriausi pasaulio narkotikai.
... norisi, kad ta akimirka niekada nesibaigtų.
Aaaaaa! Išprotėjęs pasaulis!
Apie ką čia mes?..