Kiekvienas gyvenime prieiname tą akimirką, kuomet nustojame augti ir imame senti. Kai kurie iš mūsų su tuo kovoja, kiti susitaiko. Būna dar, kad to taip ir nesuprantame net išvadinti „seniais“ ir stebėdami aplinkinius, kurie, rodos, lekia per greitai, per dažnai. Ir taip su visais patyrimais ir išgyvenimais „senis“ išmetamas, taip ir nesupratęs, kad jis paseno..
Deja, bet ir ši istorija ne apie tą laimingą senelį, kurį kažkas prižiūrėjo ar globojo – gražios istorijos mūsų juk nebežavi... Ir lieka nepastebėtos.
Atklydęs su grandinės likučiais į vieną kiemą Grigiškėse šis „senelis“ didelių reikalavimų nekėlė – jo šiltą bei minkštą guolį atstojo betonas, karštas ir sklidinas lėkštes – keletos moteriškių lauknešėlis. Vienintelė sąlyga, kurios reikalauta – draugystė, ypač su vaikais. Juk reikėjo visus lydėti į mokyklą, slidinėti nuo kalnų ir dar daug daug kur, bet tai jau jų paslaptys. Ir visai nesvarbu, kad kojos jau nebetarnavo taip, kaip anksčiau – romus žvilgsnis ir tankus kailis guodė ne vieną. Tik ir ši istorija apie draugystę neamžina – atsirado tokių „suaugusiųjų“, kurie šautuvais ir kitais baisiais dalykais ėmė grasinti. Taip vaikų Džeriu pramintam senučiui vėl teko kraustytis, šį kartą į „SOS gyvūnų“ prieglaudą. Vietą, kurioje Džeris tik vienas iš daugelio mėtytų vėtytų po visą svietą.
Teisybės dėlei, nesitikim, kad šuneliui ims ir staiga iš dangaus nukris mylintys šeimininkai, jei bus lemta, su Džeriu pasitiksim visas likusias jo dieneles, kad ir kiek jam būtų šiam gyvenime jų pažadėta.
Gal Jūs ieškote inteligentiško, garbaus amžiaus ištikimo draugo? Jis glaudžiasi „SOS gyvūnų“ prieglaudoje Žalgirio g. 60 (Vilniuje). Dėl Džerio taip pat galite skambinti savanorei Algitai +370 677 34002.
