Šiais laikais patyčias patiria labai daug mokinių. Patyčias (priekabiavimą) galima apibūdinti kaip „tyčinį pasikartojantį neigiamą (nemalonų arba skausmingą) vieno ar kelių asmenų elgesį, nukreiptą prieš asmenį, kuriam sunku pačiam apsiginti“. Patyčios yra vienas iš pagrindinių veiksnių, smarkiai žalojančių vaikų psichikos sveikatą ir trukdančių saugiai jaustis mokykloje, namuose, gatvėje. Patyčios skirstomos į tiesiogines (fizinės ar žodinės), kai vaikas yra puolamas atvirai, ir netiesiogines (vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos) Kol nevėlu reikia imtis tam tikrų priemonių, nes vėliau gali būti per vėlu. Ir tai gali labai daug kainuoti...
Dažniausia vaikai patiria patyčias mokykloje.
Specialistai sako, kad svarbiausia – suvokti problemą ir imtis veiksmų:
1. Suaugusieji privalo įsipareigoti nepakeliamą padėtį pagerinti (patyčios negali būti vaikų gyvenimo dalis!)
2. Prevencinės priemonės prieš patyčias turi būti vykdomos mokyklos, klasės ir individualiu lygmeniu.
Pagyrimai. Mokiniai turi būti girami už taisyklių laikymąsi, tarpusavio bendradarbiavimą, už mokymąsi, nes tai teigiamai veikia klasės klimatą.
Bausmės. Jos turi būti taikomos nuosekliai už agresyvų elgesį ir taisyklių nesilaikymą. Kokios bausmės turi būti taikomos, galima diskutuoti ir su visais vaikais, tačiau negali būti taikomos fizinės bausmės.
Klasės susirinkimai. Susirinkimuose aptariamos taisyklės ir jų laikymasis, įvertinama dabartinė situacija klasėje. Siekiant ilgalaikių rezultatų, susirinkimas turi vykti reguliariai, geriausia savaitės pabaigoje, apžvelgiant praėjusios savaitės veiklą ir numatant kitos savaitės planus.
