Gyventojams užtenka sudaryti gyventojų jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią vienas ar keli asmenys bus įgalioti veikti visų butų savininkų vardu.
Savivaldybė neinformuoja gyventojų apie patogiausią daugiabučių valdymo metodą
Kiekviename daugiabutyje butą ar kitas patalpas įsigijusiam gyventojui priklauso ir dalis bendros namo nuosavybės (dalis stogo, laiptinės, rūsio, šildymo sistemos, vandentiekio). Tokiam bendram turtui valdyti, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, savininkai gali pasirinkti vieną iš dviejų galimų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų: įkurti daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį. Nepasirinkus nei vienos iš minėtų valdymo formų, Savivaldybė tam namui skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, dėl kurio vykdomos ar nevykdomos veiklos dažniausiai ir kyla gyventojų nepasitenkinimas.
Daugelis daugiabučių namų gyventojų net nėra girdėję apie tokią civiliniame kodekse numatytą galimybę, nes nei esami ir savivaldybės paskirti administratoriai, nei pati savivaldybė, kuriai priklauso nemažai daugiabučius administruojančių įmonių, nėra suinteresuoti didesniu gyventojų aktyvumu bei noru keisti nusistovėjusią tvarką.
Jungtinės veiklos sutartis, anot ilgametę pastatų eksploatavimo ir administravimo patirtį turinčių UAB „Santermita“ specialistų, yra pats paprasčiausias, greičiausias, mažiausiai išlaidų ir laiko reikalaujantis valdymo metodas. Ši teisinė forma leidžia gyventojams patiems pasirinkti jų namą administruojančią įmonę, priežiūros kokybę, susiderėti dėl įkainių ir gauti tik realiai atliktų darbų išlaidomis pagrįstas sąskaitas.
Pakeitus administratorių ketina sutaupyti perpus
Vieno Kauno daugiabučio, esančio Taikos pr. 87 įgalioto atstovo Antano Zuzevičiaus teigimu, jo namo gyventojai, pasirinkę kitą administruojančią įmonę, už paslaugas per metus sutaupys 10235,64 Lt: „Kone pusę Kauno apėmusios bendrovės atstovai visiškai nekreipė dėmesio nei į mūsų pastabas, nei į užklausas dėl itin aukštų remonto darbų kainos, nei galimybės patiems pasirinkti kitus subrangovus. Jei už gruodžio mėn. ankstesnei bendrovei namas sumokėjo beveik 1700 Lt, tai už sausio mėn. namo techninę priežiūrą ir administravimą naujai bendrovei jau mokėjome tik kiek daugiau nei 800 Lt.“ Pasak aktyvaus kauniečio, jų namo gyventojai pasirinko jungtinės veiklos sutartį , nes suprato, kad tai lengviausias kelias atsisakyti jų netenkinusios savivaldybės priskirtos įmonės. Aktyvus pensininkas, A.Zuzevičius apgailestauja, kad didelių administravimo, namo techninės priežiūros ir šilumos sistemų priežiūros kainų bendrovės neatsisakė dar anksčiau, nes namo gyventojai būtų galėję sutaupyti dar daugiau pinigų.
Daugiabučio gyventojams sudarius jungtinės veiklos sutartį atsiranda galimybė tiesiogiai dalyvauti renkantis naują administratorių bei sprendžiant sutartinius įsipareigojimus su juo. Taip pat gyventojai patys gali priimti sprendimus dėl papildomų darbų ar paslaugų pirkimo, taip išvengiant piktnaudžiavimo atvejų, nepagrįstų sąskaitų ir užtikrinant efektyvų namo eksploatavimą bei ekonomiškumą.
Gyventojai nori patys spręsti, kiek mokėti daugiabučių administratoriui
Patiems spręsti klausimus, susijusius namo priežiūra, tapo viena iš pagrindinių priežasčių, renkantis kitą namą administruojančią įmonę. Aldona Gružienė, įgaliota Prancūzų g. 64-ojo namo atstovė teigia: „Buvęs administratorius atmestinai atliko savo pareigas, nebuvo suinteresuotas gyventojų gerove. Jį pakeitėme ir sudarėme jungtinės veiklos sutartį, nes mes norime patys rūpinti savo būsto gerove ir taupyti lėšas“.
Tos pačios nuomonės laikosi ir namo, pažymėto V. Krėvės pr. 39-uoju nr. įgaliotas atstovas, įsitikinęs, jog tik jungtinės veiklos sutartis pagaliau suteiks jiems teisę tiesiogiai valdyti bendrojo naudojimo objektus. Anot Faustino Lastausko: „Dėl grobuoniškų remonto kainų, nesiderinimo su namo gyventojais bei prastos atliekamų darbų kokybės, buvęs namo administratorius netiesiogiai privertė daugiabučio butų patalpų savininkus ieškoti kitų namo valdymo būdų bei rinktis mažesniais kaštais dirbančią įmonę.“
Įregistravus jungtinės veiklos sutartį, namo gyventojai tiesiogiai dalyvauja sprendžiant namo priežiūros klausimus, renkasi namą administruojančią įmonę pagal jiems tinkamus kriterijus bei turi galimybę sutaupyti. Patys prisiėmę atsakomybę gyventojai, už ketinamus sutaupyti pinigus jau iniciuoja bendrus šildymo išlaidas padėsiančius sumažinti darbus – šilumos punktų renovaciją ar langų keitimą.
Namo administratoriaus sėkmė priklauso nuo darbo kokybės ir turimų specialistų
Daugiau kaip dešimtmetį techninės priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančią bendrovę „Santermita“ daugiabučių namų gyventojai, pasiryžę keisti turimus administratorius, susiranda vieni per kitus, iš draugų, pažįstamų ar kolegų rekomendacijų.
„Kaune techninę priežiūrą vykdome ir administravimo paslaugas teikiame daugiau nei 300 daugiabučių, aptarnaujame pagrindines miesto ligonines, švietimo įstaigas, kitus administracinius pastatus. Per ilgametį ir kruopštų darbą įgijome tikrai didelį gyventojų pasitikėjimą. Niekam nėra paslaptis, kad pagrindinis įmonės sėkmės garantas yra patenkintas klientas, to mes ir siekiame“, - sako Vaida Garmutė, UAB „Santermita“ vyr. vadybininkė.
Bendrovėje dirba visi pastatų priežiūrai ir eksploatavimui reikalingi specialistai. Tai leidžia UAB „Santermita“ sutaupyti ne tik savo, bet ir gyventojų kaštus bei operatyviai, pagal iškilusį poreikį, atlikti reikiamus darbus, ypač susijusius su gedimų šalinimu. „Sukaupę visas reikalingas žinias ir kompetenciją esame pasirengę padėti taupyti daugiabučiuose namuose gyvenantiems kauniečiams“,- sako Vaida Garmutė, UAB Santermita vyr. vadybininkė.
