TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip tautinėms mažumoms atstovaujantys politikai naudojasi istorine sąmone

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Suskaičiavus savivaldybių rinkimų rezultatus, Lietuvos politinės jėgos sinchroniškai aiktelėjo – pasirodo tautinės mažumos yra kur kas vieningesnės ir balsuoja kaip susitarusios. Tikriausiai dėl to dabar Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sostinės gyvenimą geresniu padaryti bandys ir 11 tautinių mažumų atstovų.

Suskaičiavus savivaldybių rinkimų rezultatus, Lietuvos politinės jėgos sinchroniškai aiktelėjo – pasirodo tautinės mažumos yra kur kas vieningesnės ir balsuoja kaip susitarusios. Tikriausiai dėl to dabar Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sostinės gyvenimą geresniu padaryti bandys ir 11 tautinių mažumų atstovų. Kaip tvirtino prezidentė, net jei lenkų rinkimų akcijos atstovas taptų Vilniaus meru – nieko blogo nenutiktų, tik įrodytume, kad visi piliečiai turi vienodas teises. Vis dėlto, apmaudu stebėti, kaip tariamai mažumoms atstovaujantys demagogai naudojasi žmonėmis tam, kad pasiektų asmeninių ambicijų ir jaučiasi lygesni tarp lygių.

Galima išskirti keturis pagrindinius pleištus, kurie neduoda ramybės skirtingų tautybių Lietuvos piliečiams. Tai asmenvardžių rašymas su lenkiškais simboliais, gatvių pavadinimai vietinių gyventojų sprendimu, lietuvių kalbos įvedimas tautinių mažumų mokyklose ir žemės grąžinimas buvusiems jos savininkams.

Lenkiški simboliai

Net atmetus faktą, kad Konstitucinis teismas jau išaiškino, kad valstybinė kalba – lietuvių, taigi ir simboliai dokumentuose privalo būti lietuviški, galima rasti kur kas artimesnių sielai argumentų. Taip, Lenkijoje leidžiama rinktis, kuria kalba rašyti pavardes, asmenybę patvirtinančiuose dokumentuose, bet Lenkijos lietuviai sudaro labai menką Lenkijos populiacijos dalį. Tuo tarpu Lietuvos lenkai sudaro net 6 proc. Lietuvos populiacijos. Tad ką gi reiktų daryti pareigūnui, tarkim iš Šiaurės Lietuvos, kuris nė nenumano, kaip skaityti pavardę? Lenkų mažumos atstovams buvo siūlyta rašyti pavardes lenkų kalba antrame ar trečiame paso lape, bet tokie pasiūlymai jų netenkino. Iš kitos pusės, ar patys lenkų tautybės asmenys norės keistis dokumentus ir vėliau patirti nesklandumų valstybinėse institucijose. Kaip ten bebūtų, tokią iš principo neesminę problemą politikai angažuoja, kaip gyvybės ir mirties klausimą. Manau, verta susimąstyti, ar Lietuvoje, kurios egzistenciją dar 1918 metais grindėme kalba, reikia leisti įsiviešpatauti simboliams, kurie taip sunkiai buvo išgyvendinti. O ką jau bekalbėti, jei rusų tautybės asmenys norės, kad jų pavardės būtų rašomos kirilica?

Gatvių pavadinimai

Gatvių pavadinimų klausimas iš esmės atrodo paprastas: kodėl gi vietos gyventojams neleidus rašyti gatvių pavadinimo ta kalba, kuria šneka vietovės dauguma? Principas gal ir gražus, bet kaip ir su asmenvardžių rašymu, čia veikia valstybės suverenitetas. Nors Londone lenkų gyventojų kur kas daugiau nei Lietuvoje, ten nematyti, kad gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkiškai. Žinoma, toks argumentas nepaaiškina, kodėl negalima keisti gatvių pavadinimų, tačiau noriu parodyti, kad Lietuva yra tokia pat suvereni valstybė, kaip ir Didžioji Britanija ir valstybinė kalba yra svarbiausia kalba šalyje. Vis dėlto galima svarstyti galimybę rašyti gatvių pavadinimus tiek lenkiškai, tiek lietuviškai, bet kur garantija, kad toks sprendimas tenkins lenkų tautybės žmones.

Žemės grąžinimas

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos keliamas klausimas dėl žemės grąžinimo Vilniuje iš viso neturi pagrindo. Teigiama, kad grąžintos žemės Vilniuje mažiua, nes taip siekiama diskriminuoti lenkus. Tikriausiai pamirštama, kad laikotarpis, kurio situacija remiantis reikia atkurti nuosavybės teises, buvo pakankamai komplikuotas. Tuo metu Vilnius priklausė tai Lenkijai, tai Rusijai, tai Lietuvai. Sunku rasti dokumentus ir suderinti situacijas, nes tuometiniai Vilniuje galioję įstatymai buvo lenkiški, kai visose kitose Lietuvos dalyse veikė lietuviški įstatymai.

Švietimas

Ko gero svarbiausias klausimas – švietimas. Visai neseniai atnaujintas švietimo įstatymas, pagal kurį nuo 2013 metų lietuvių kalbos egzaminas turėtų būti vienodas visiems Lietuvos piliečiams, nepaisant jų tautybės. Reikia nepamiršti, kad palengvintą vietinės kalbos egzaminą privilegijuotai laikė tik Lietuvos lenkai – niekur kitur Europoje, taip pat ir pačioje Lenkijoje tokios sistemos nėra. Kitas faktas, susijęs su Lietuvos lenkų švietimu, yra tas, kad Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje be Lenkijos, kur išsilavinimą nuo pirmos klasės iki paskutinio universiteto kurso įmanoma įgyti lenkų kalba. Lenkijos edukacinės ministerijos strateginiame plane juodu ant balto parašyta, kad Lietuvoje gyvena apytiksliai 300 tūkst. lenkų tautybės asmenų ir veikia 121 mokykla, kurioje pamokos vyksta lenkiškai. Tuo tarpu Vokietijoje, kurioje gyvena 2 mln. lenkų, veikia 2 valstybinės lenkiškos mokyklos, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kuriose gyvena po milijoną lenkų tautybės asmenų, atitinkamai veikia 2 ir 3 valstybinės mokyklos, kuriose pamokos vyksta lenkų kalba. Negana to, Lietuva finansuoja ne tik lenkų mokyklas Lietuvoje, bet ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.

Reikia nepamiršti, kad egzaminą norima suvienodinti ne dėl politinių paskatų. Europos komisijos pavedimu buvo atliktas nepriklausomas tyrimas, kurio metu 40 proc. apklaustų lenkų tautybės atstovų tvirtino, kad lietuvių kalbos nemokėjimas jiems trukdo įsilieti į visuomenę, susirasti darbą, jaustis visavertišku piliečiu. Žinoma, tokie tyrimai tam tikrų politinių jėgų buvo pavadinti suklastotais ir nupirktais. Kalbos nemokėjimas trukdo įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą ir daro lenkų gyvenamas teritorijas dar labiau izoliuotas, kas skatina dar didesnį jų pasipiktinimą.

Teigiama, kad tokie sutarimai trukdo dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams, vis dėlto elektros tiltas pajudėjo, europiniai bėgiai iš Lenkijos pusės pradėti tiesti. Ne, tai neliudija, kad galime elgtis kaip tinkami ir lenkams bus nusispjaut. Tai liudija, kad esama situacija yra labiau politinio suinteresuotumo klausimas, o ne siekis padėti tautinių mažumų atstovams integruotis. Reikia nepamiršti, kad jei nebūtų iškelti tokie smarkiai politizuoti klausimai, tikriausiai tas 11 vietų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje užimtų kitų partijų atstovai. Populiaciją lengviausia mobilizuoti radus bendrą priešą ar grėsmę, šiuo atveju bandoma supriešinti Lietuvos piliečius ir visai nesvarbu, kokios jie tautybės.

Turint omenyje, kad tam tikros partijos gyvuoja vien todėl, kad sugeba sukurti nematomus priešus, negalima tikėtis, kad patenkinus tų politinių jėgų reikalavimus jos bus nuramintos. Svarbiausia šios probleminės situacijos metu nepamiršti, kad Lietuvos gyventojus vienija ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Svarbu suprasti, kad Lenkija – svarbi strateginė partnerė daugelyje sričių, tačiau Lietuva – suvereni valstybė, kuri savo vidaus reikalus gali tvarkytis kaip tinkama, be jokių išorės komentarų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt