Linoshka, www.jaunimogidas.lt
Tekšt. Tekšt. Tekšt.
Prakeikta kriauklė. Kiek kartų aš tavęs prašiau ją sutaisyti? Tas kvailas naujas kranas išvarys mane iš proto... Kas čia per pasakymas? Juk turėjo nuskambėti piktai ir grėsmingai. Bet aš visai nemoku ilgai ant tavęs pykti. Ir, pamanyk, kokia smulkmena yra kriauklė?
Išvis, kai pagalvoju, aplink mus - vienos smulkmenos. Kam kvaršinti dėl jų galvą? Juk nepadaryti darbai yra padaromi, sunkūs egzaminai - išlaikomi, po barnių - susitaikoma, praeities klaidos - užmirštamos, o sudužusios lėkštės šukės - išmetamos tam, kad indaujoj atsirastų nauja daili lėkštė. Aš, pavyzdžiui, koncentruojuosi į mažus dienos džiaugsmelius.
Mylimojo paliktas laiškutis ryte man pakelia nuotaiką visai dienai, juokingas šuo gatvėje priverčia nusikvatoti balsu, o tai, kad po kelių dienų laukia apsilankymas pas kirpėją, suteikia malonumo visoms toms dienoms iki tos didžiosios. Kai yra dėl ko džiaugtis, visos problemos ir bėdos susitraukia it kokios mažos razinos ir pasislepia kažkur toli kamputy je laukdamos, kol bus išspręstos.
Nes, mielieji, nepastebėjote, jog, nepriklausomai nuo to, ar mes nervinamės ar ne, visi tie įvykiai vis viena vyksta. Tad kam eikvoti gyvybines jėgas tiesiog šiaip sau? Nėra neišsprendžiamų bėdų. Yra tik suvokimas, jog žmogaus galimybės ribotos. Nesąmonė. Mes galime daug daugiau nei įsivaizduojame. Ar aš tau šiandien jau sakiau, kaip tave myliu?
