TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas turėtų būti universitetas: intelekto namai ar masinio lavinimo įstaiga?

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš tikrųjų dabartinė situacija verčia nerimauti: universitetai paversti masinio lavinimo įstaigomis, kuriose masiškai lavinami protai: būsimi bedarbiai, valstybės tarnautojai ir kiti.

„Žinau viską" profesionalus žurnalistas Ramūnas Jakubauskas

Iš tikrųjų dabartinė situacija verčia nerimauti: universitetai paversti masinio lavinimo įstaigomis, kuriose masiškai lavinami protai: būsimi bedarbiai, valstybės tarnautojai ir kiti. Tačiau visiškai nesusimąstoma, jog aukštojo mokslo negali turėti visi. Juk vieniems turi būti lemta kelti valstybės BVP dirbant paprastais darbininkais, o vieniems lemta ateiti į universitetą, gilinti žinias, vėliau jas panaudoti praktikoje - įsidarbinus atlikti protinį darbą - tapti inteligentu.

Yra aišku, kodėl universitetai šiuo metu yra tapę masinio lavinimo įstaigomis. „Šiuo metu vis dažniau raginama atsižvelgti į „rinkos" poreikius, rengti verslo ir pramonės struktūroms labiausiai reikalingus „specialistus". Būtent ši priežastis bene labiausiai lemia, kodėl universitetai šiuo metu yra tapę masinio lavinimo įstaiga, kadangi tai sukuria konvejerio principą, kuriuo „gaminami" nauji „specialistai", tenkinantys „rinką".

Yra ir kita priežastis, kodėl universitetas - masinio lavinimo įstaiga. Ji susijusi su požiūriu į socialines ir humanitarines studijas. Iš tikrųjų visuomenėje dabar vyrauja nuomonė, kad šių krypčių studijos nereikalingos, juk „rinkos" netenkina. Almanto Samalavičiaus knygoje „Universiteto idėja ir akademinė industrija" teigiama: „Humanitariška apskritai yra įtartina „meninė" veikla parazituojanti sveikame Lietuvos mokslo kūne". Tačiau yra kitaip ir mes tai turime įsikalti į galvas. Kaip jau minėjau prieš tai, universitetinis mokslas neturėtų būti prieinamas kiekvienam norinčiajam. Intelekto namų funkcija turėtų aprėpti žinių lobynus ir norinčiuosius tuos lobynus nagrinėti ir tirti.

Dar viena svarbi priežastis, kodėl Lietuvoje universitetas tapo masinio lavinimo įstaiga, yra ta, jog nemaža dalis būsimų studentų krepšelius tiesiog nusiperka. Pagal Statistikos departamento rodmenis, Lietuvos valstybiniuose universitetuose 2010-2011 metais mokėsi 125 tūkstančiai 914 studentų. Nepavyko rasti duomenų, kiek studentų mokosi valstybės nefinansuojamose vietose, tačiau aišku, kad dalis jų buvo tiesiog nupirktos tų, kurie mokykloje mokytis nenorėjo. Tokie žmonės gaus norimą išsilavinimą, tačiau greičiausiai tai darys tik dėl paties diplomo, o ne dėl žinių, todėl pabaigę studijas jie galbūt taps masinio lavinimo produktais.

Galiu pasiūlyti kelis sprendimo būdus, kaip masinio lavinimo įstaigos galėtų siekti intelekto namų vardo ir laikui bėgant pasiekti šį tikslą. Šie būdai yra paprasti, tačiau naudingi. O jų efektyvumas paaiškėtų juos išbandžius praktikoje.

Visų pirma, visas mokslas valstybiniuose universitetuose turėtų būti nemokamas. Tam, kad nemokamą vietą būsimas studentas gautų, jis savo vertę turėtų įrodyti ne tik brandos egzaminų rezultatais, bet ir motyvacinio pokalbio metu, kuriuos turėtų vykdyti universiteto paskirti asmenys. Tokiu būdu bus užkertamas kelias krepšelių pirkėjams, norintiems netiesiogiai „nusipirkti" diplomą.

Antra, jeigu valstybėse neišeitų įgyvendinti nemokamo mokslo idėjos, būtų galima įgyvendinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį modelį, kuris kol kas tik embriono stadijoje. Mokslas universitetuose galėtų būti dvejopas: ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas. Tačiau universitetai turėtų nuspręsti, kokius saugiklius įdiegti, kad į universitetą nepakliūtų visiškai nemotyvuoti asmenys, kurie aukštojo mokslo siekia tik dėl diplomo. Šiuo metu vienintelis Vilniaus universitetas iš visų universitetų Lietuvoje turi įdiegęs minimalaus konkursinio balo sistemą. Sistema veikia principu: žmogus, kurio konkursinis balas nesiekia pusės maksimalaus, į tą pačią studijų programą stojančiojo, kito žmogaus balo, negali net pretenduoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Vilniaus universiteto pavyzdys turėtų būti svarbus veiksnys priimant sprendimą įvesti minėtąją sistemą kituose universitetuose.

Trečia, kokie intelekto namai be motyvuotų ir žinančių savo norus studentų? Būtent motyvaciniai pokalbiai prieš stojimus turėtų turėti lemiamą sprendimą, priimti žmogų studijuoti ar ne, o ne brandos egzaminų rezultatai. Tokiu būdu universitete galėtų susirinkti motyvuota ir tikslinga studentų bendruomenė, kuri galėtų sukurti ypatingą intelekto namų atmosferą.

Dar vienas labai svarbus aspektas, kuris padėtų pakeisti universitetus yra konstruktyvi kritika. Kaip ir nemažą dalį kitų dalykų, taip ir universitetų ypatumus reikėtų kritikuoti, teikti pasiūlymus jiems tobulinti, į pasiūlymus atsižvelgti ir pabandyti įgyvendinti.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt