Katė! Atrodytų – tai savarankiškas, bėdų nekeliantis, rūpesčių nesudarantis augintinis. Pamaitini, išvalai kraiko dėžutę ir ramybė. Jos nereikia vedžioti, ją gali bent porai dienų palikti vieną, ji netgi nereikalauja dėmesio... Na, tik tada, kai pati jo nori.
A.N.Vaithedas yra pasakęs: „Šuo šoka jums ant kelių iš meilės, katė – kad jai būtų šilčiau.“ Tokiems užkietėjusiems šunininkams, kaip aš, galbūt tai nėra žaviausia savybė, bet pripažinkime, katės dėl savo egocentriškumo, savarankiškumo ir yra tokios žavios. Galbūt mes slapčia pavydim joms to laisvumo, išdidumo, gal norėtume ir patys tokie būti. Tikriausia dėl mano iki šiol išvardintų savybių, katės yra patys populiariausi naminiai augintiniai... Deja, jos kartu yra tie gyvūnai, kurie dažniausiai atsiduria gatvėje. Galbūt buvę šeimininkai matydami jų savarankiškumą mano, jog net visą gyvenimą namie pragyvenusi katė lauke sugebės išgyventi dėl savo plėšrūniškų instinktų? Taip manantys labai klysta ir išleisdami savo katytę į lauką jie ją pasmerkia myriop, nes į drąskyklę namie nagus galandusi katytė lauke nebebus plėšri lūšis...
Tokią pasimetusią iš visų požymių naminę gražuolę auksinę katę neseniai rado dvi klaipėdietės. Laimei pavyko rasti jai laikiną globą, tačiau nuolatinių savo šeimininkų ji vis dar laukia. Su ja bendraujant sunku patikėti, kad kažkam ji tapo nebereikalinga: tvarkinga, pasakiškai graži, netgi kvapni katė, rami, savarankiška, išdidi. Antanina į visus kreipiasi iš gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ svetainės ir labai tikisi, kad atsiras norintis ir galintis ją įsileisti į savo šeimą.
Kol kas į šeimą žmonės skuba priimti mažylius kačiukus, o dideli tik sulaukia pagyrų „oi, kokia graži katytė“, bet lieka ir toliau laukti savo šanso. Suprantama, juk mažas kačiukas toks žavus, toks mielas, žaismingas, ne visada spėja nubėgti į dėžutę, o galiausiai jis užauga dideliu žaviu katinu. Suprantamas noras užsiauginti sau draugą iš mažumės, tačiau suaugusi katė – ji jau asmenybė, jau žinai, ko iš jos gali tikėtis, galų gale priimi į šeimą individualybę su savu charakteriu, būdo bruožais. Turi galimybę pamilti ne vien už kailio spalvą. Atsiranda tikras bendravimas. Žinoma, tai patrauklu vienetams, dauguma vis dėlto renkasi mažylį. Ir tai suprasdami žmonės vis tiek ramia sąžine atsisako savo ilgamečio draugo. Mums skambina žmonės ir sako: „Išvažiuoju, paimkit mano katę, nes į lauką mesti jos nenoriu“. Kokie šaunūs šeimininkai, gailestingi, nenori išmesti savo katės į lauką... Kaip apskritai, gali kilti mintis mesti savo šeimos narį į lauką? Ir kur buvo mintys ir pasvarstymai priimant katytę į savo namus. Juk supratai, kad ji gyvens daugiau nei dešimt metų, kad visą tą laiką ne ji, o tu būsi už ją atsakingas. Tokių minčių kaip mesti į lauką net į galvą neturėtų ateiti. Bet ateina...
Tokia metama į lauką yra mūsų Neta. Trejus metus buvusi nuostabi katė, šiandien ji nebereikalinga, nes šeimininkė išvyksta gyventi į kitą miestą. Ne į kitą šalį, o į kitą miestą. Taip, man taip pat pikta, kaip ir jums. Bet katė šiuo atveju nekalta. Nuvykusi jos pafotografuoti skelbimui klausiausi kone ditirambų apie jos tobulą būdą, tačiau įkalbėti ją pasilikti nepavyko. O Neta vis dar neturi namų...
Tai tik du tokie „žavūs“ atvejai iš nebereikalingų kačių gyvenimo, tačiau mes su tokiais atvejais susiduriame kasdien. Svyra rankos, nebeišmanome, ko imtis, kokiais būdais ieškoti mūsų suaugėliams namų, kuriuose jų ateitis būtų užtikrinta.
Dėl katės Antaninos reikėtų teirautis tel. 8 601 96610, o katė Neta skambučių laukia tel. 8 607 90261.
