Benamiai, labai mažas pajamas turintys vieniši gyventojai ir skurdžiai gyvenantys bedarbiai nesistebi, kad ketinu draugiškai pietauti prie jų stalo.
Tądien Partizanų gatvėje esančioje „Carito“ Sriubos valgykloje žmonių buvo ne per daugiausiai. Matyt, atėjau ne laiku, nes kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje čia eilės nutįsta iki pat durų.
Viešėdamas valgykloje, pamačiau daug nors ir išalkusių, tačiau nedrįstančių vidun užeiti, Kauno miesto savivaldybės duonos valgytojų. Per dieną čia užsuka 200-250 vargšų žmonių.
Pirmą kartą nedrąsiai apsilankęs valgykloje buvau maloniai nustebintas – pietums buvo pasiūlyta karštos daržovių sriubos, grikių košės ir grūdėtos duonos. Atvirai pasakius, tikėjausi ne tokių pietų.
Džiugu, kad lėšos, skirtos socialiai remtinų piliečių pietums yra tinkamai naudojamos, o maisto asortimentas – labai įvairus.
Vis dėlto drįstu teigti, jog kai kurie asmenys, išsireikalavę socialinės pagalbos, ją panaudoja kitiems tikslams, pavyzdžiui, prie pagrindinių valgyklos durų iš karto pastebėjau keletą stovinčių vyrukų, kantriai laukiančių antros pietų porcijos.
