Kelionė autobusu

[caption id="attachment_4868" align="alignnone" width="540" caption="Šarūno Mažeikos/BFL nuotr."] [/caption] Beveik kasdien tenka važiuoti autobusu. Kaskart pamatai vis naujų įvykių, taip ir turi būti juk gyvenimas verda, o dar kai esi studentas ir pats sukiesi visaip vijurkiškai. Tai ką mačiau šiandien galima pavadinti konfliktu dėl nieko, tiksliau dėl paprasto neapgalvojimo. Visi žinom kaip reikia nusipirkti talonėlį autobuse. Įmeti monetą į dėželę prie vairuotojo, stumteli ir štai jau talonėlis tavo. Bet ar visada? Štai moteris įmeta monetą ir paprašo vieno „pilno“ ir vieno pusę kainos kainuojančio bilieto. Vairuotojas paduoda du „pilnus“ talonus, nes jų bendra suma atitinka perkančiojo paduotąją sumą. Kodėl jis taip pasielgia? O gi todėl, kad tarp vairuotojo kabinos ir keleivio nėra jokio ryšio. „Užsibarikadavęs“ vairuotojas per plastmasinę sieną negirdi ko prašo keleivis; tada supyksta paprašytas (rėkiant iš visų jėgų, kad išgirstų) pakeisti bilietus į tokius, kurių buvo prašoma. Situacija nemaloni niekam, nei vairuotojui kuriam tenka iš naujo atrinkinėti grąžą, nei keleiviui šūkauti per „skydą“ taip pat nėra malonu, tai kodėl nepadarius taip, kad ši abiejų pusių komunikacija taptų paprastesnė. Negi taip sunku padaryti langelį, ar įrengti mikrofoną kaip pvz. yra traukinių stotyje... ir tokiu būdu išvengti nepageidautinų ginčų? Mano nuomone, neturėtų būti sunku išspręsti šią problemą ir taip palengvinti žmonių komunikaciją.