Nuo vasario 19 d. Estijoje veikia ledo keliai į salas Baltijos jūroje. Ištaikę porą (deja) šiokiadienių, nutarėme senu pasatuku pralėkti pas kaimynus „su vėjeliu“. Girdėjome, kad savaitgaliais nusidriekia didelės norinčiųjų ten patekti eilės. Maršruto ilgis per 3 salas – apie 150 km. Jo pradžia – Rohukulos uostas (šalia didesnis Haapsalu miestas). Toliau į pietus – Hyjumos, Saaremos ir Muhu salos. Tarp pastarųjų dviejų supiltas pylimas. Išvažiavimas iš Muhu į žemyną – Virtsu uoste.
Rytą prieš 8 val. jau stovėjome prie pakrantės šlagbaumo (naktį įvažiavimas uždarytas). Pirmas ruožas – apie 26 km, kiti 2 trumpesni. Įspūdžiai nepakartojami! Mūsų nuostabai, keliai tokiose platybėse nėra tiesūs, eina zigzagais, aplinkui matyti įspūdingos properšos su permestomis lentomis pervažiavimui. Pasirodo, ledas „gyvas“, jį ypač veikia didesni temperatūrų svyravimai. Priešingos krypties eismo juostas skiria bemaž 100 metrų. Čia negalima sustoti. Viskas pažymėta kiek apgenėtų šakų kuolais, nemažai kelio ženklų. Ledo kokybė vietomis nekokia, purto kaip ant prasto žvyrkelio, o kai kur galima „šauti“ ir daugiau kaip 100 km/h greičiu!
Vos už kelių kilometrų horizonte kelią per ledus įprastais maršrutais skinasi estų keltai. Aplankytų uostų akvatorijos padengtos storu ledu, bet akivaizdu, kad laivai nenutraukia darbo, tiesiog jų kelyje sulaužytas ledas nespėja pavirsti į monolitą. Ledo keliai automobilių judėjimui panašūs prie visų salų. Šalia užkardų budi kelininkų brigados, sniego valymo mašinos, kelyje matyti patrulių džipai. Paprastai ledo keliai prasideda šalia keltų terminalų kažkur tarp uosto barakų. Deja, visos nuorodos tik estiškos. Vietiniams tai proga veltui savo transportu apsilankyti žemyne ar kaimyninėse salose. O taip nutinka toli gražu ne kasmet.
