Pagrindinė bėda, kad nėra darbo. Visi bedarbiai „sulenda“ į darbo biržą ir iš jos gauna kažkokią sumą pinigų, kuri vos panaši į minimalią algą, ir sėdi namie. Juk pagalvojus gerai gauti pinigus už nieko neveikimą. Tačiau darbo birža ne pinigų gamykla. Kad mokėtų bedarbiams, ji iš Vyriausybės gauna pinigų, kuriuos Vyriausybė surenka iš žmonių, užkeldama akcizus kurui, cigaretėms ir visam kitam.
Visą tą mokesčių naštą galima pavadinti „neturi pinigų – skolinkis“. Yra, pavyzdžiui, žmonių, kurie dirba puse etato, gauna nedidelį atlyginimą, o už sąskaitas turi sumokėti vos ne dvigubai, ką uždirba. O iš kur paimti dar? Tokie dalykai priveda prie to, kad žmonės eina elgetauti. Ar ne taip?
Dabar kuro kainos pasiekė daugiau nei 4 litus už litrą. Žmogus, kuris mažai uždirba, tačiau jam reikia būtinai nuvažiuoti į darbą, ieškos iš kur pigiau gauti „žalio kuro“. Tokiu būdu jis perka iš žmogaus, o ne iš degalinės. Žmogus gauna pinigus, bet akcizo mokesčio nemoka į Vyriausybės biudžetą. Ne vienas ir ne du žmonės bando gauti kažką pigiau ir nelegalaus. Tokiu atveju biudžete atsiranda skylės, kurias reikia padengti. O kaip tas skyles padengti? Ogi vėl pakelti akcizo mokestį ir mokesčius. Argi ne pasaka be galo? Gal reiktų pabandyti šiek tiek sumažinti visus mokesčius ir, manau ,žmonės nebe taip taupytu, kaip tai darė iki šiol.
Manau, jog žmonėms reiktų balsuoti už tai, ar reikia prezidentei galutinio žodžio, kuris nulemtų, politikos, ar lemta Vyriausybės sukurtiems įstatymams „išvysti dienos šviesą“.
