Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kraujo donorystė: mitai ir realybė (nuotraukos)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nesavanaudiška ir gyvybes gelbstinti kraujo donorystės idėja yra apipinta įvairiais mitais – tiek teigiamais, tiek neigiamais. „Nacionalinio kraujo centro“ gydytojas Zigmas Levickas, atsakydamas į labiausiai rūpinčius klausimus, išsklaido šiuos mitus ir teigia, jog kasmet vis daugiau jaunų ir socialiai aktyvių žmonių tampa neatlygintinais kraujo donorais.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas jau antrą kartą šiais metais prisidėjo prie neatlygintinos kraujo donorystės akcijos. Studentai ir universiteto administracija neliko abejingi, o už gerumą jiems buvo atsidėkota padėkos raštais, saldžiais skanėstais ir pakvietimais į kiną.

Ši nesavanaudiška ir gyvybes gelbstinti idėja, apipinta įvairiais mitais – tiek teigiamais, tiek neigiamais. Vieni pasisako už neatlygintiną donorystę, kiti, jog valstybė už kraujo davimą privalo mokėti, o dar kiti pasakoja pasenusias istorijas ir mitus, atbaidančius nuo donorystės.

„Nacionalinio kraujo centro“ gydytojas Zigmas Levickas, atsakydamas į labiausiai rūpinčius klausimus, išsklaido šiuos mitus ir teigia, jog kasmet vis daugiau jaunų ir socialiai aktyvių žmonių tampa neatlygintinais kraujo donorais.

Tarp dovanoto ir parduoto kraujo

Gydytojas Z.Levickas, paprašytas išsklandyti gandą apie skirtumus tarp savanoriškai paaukoto ir parduoto kraujo, sako, jog pats kraujas nesiskiria, tačiau atlygintinos donorystės rizikos faktorius yra padidėjęs, kadangi žmogus suinteresuotas turėti kažkokią naudą.  Jis gali neturėti darbo, galbūt būti ką tik iš kalėjimo, nors po kalėjimo vienerius metus draudžiama būti kraujo donoru dėl nepatikimumo ir infekcinių ligų rizikos.

Donoras „iš dūšios“

„Neatlygintinos donorystės žmogus eina iš „dūšios“, jo paties įkvėpimu. Supranta, jog kiekvienas kraujo lašas kažkam pagelbės. Pavyzdžiui, kai atvažiuojam į tokią aukštąją mokyklą, tikimės, kad donorų kraujas bus labai geras“ – teigia gydytojas ir pasakoja, jog šis kraujas keliauja į onkologines ligonines: „Vaikučiai, sergantys kraujo vėžiu, vaikšto koridoriais su prijungtomis lašelinėmis, juk nuolat negali ramiai gulėti. Jums davus kraujo, pailgėja jų gyvenimas. Galbūt koks nors mokslininkas atras vaistus prieš tą pasiutusį vėžį, tačiau kol kas žmonės išgyvena labai daug metų būtent donorų kraujo dėka“.

Paaukotas, o po to parduotas?

Gydytojas neigia bet kokią galimybę, jog neatlygintinai paaukotas kraujas gali būti parduotas. Norėdamas padėti lengviau suprasti, jis pasakoja, kad parduodamas ne raudonas kraujas, o jo komponentai, plazma: „Ši žaliava yra parduodama. „UAB‘ai“ tokią galimybę turi, juk tai komercinės įmonės, bet, žinoma, tai daro su Sveikatos ministerijos leidimu. Mūsų, kraujo centrų, surinktas kraujas neišvažiuoja iš Lietuvos. Kadangi raudonas kraujas yra tinkamas naudojimui tik 30 dienų, o maitinančioje terpėje gali išbūti 45 dienas, jis tiesiog nespėtų išvažiuoti iš Lietuvos“.

65 metai nenutrūkstamo darbo

„Nacionalinis kraujo centras“ aptarnauja visas gydymo institucijas, su kuriomis yra sudarę sutartis. Z.Levickas pasakoja, kad per 65 metus, nebuvo taip, kad kam nors pritrūktų kraujo: „Mes esame tarsi greitoji pagalba, ekstra atveju, kai kažkam tikrai reikia kraujo, pasipila skambučiai į namus, kad ir trečią valandą nakties mus kelia iš lovų. Tuoj pat vykstame į „Kraujo centrą“, skambiname potencialiems donorams į namus, o vairuotojas juos atveža tiesiai pas mus. Paruošiame kraują bet kokiu atveju. Nors tai gali užtrukti apie 4-6 valandas, tačiau dėl mūsų kaltės dar nė vienas nenumirė“.

Poveikis donoro organizmui

Po kraujo davimo rekomenduojama tądien nesportuoti, gerti daug skysčių, sočiai valgyti. Z.Levickas, paklaustas apie poveikį donoro organizmui, nuramina: „Reikia prisiminti fizikos dėsnį: uždara indų sistema tuščia būti negali, o juk mūsų kraujo sistema yra uždara. Pavyzdžiui, avarijos metu, kai netenkama kraujo, mūsų organizmas siunčia signalą į smegenis ir kiekviena ląstelė pradeda išskirti skysčius, juk esame vaikščiojantis „vandens maišas“. Taigi, kiek kraujo iš žmogaus bebėgtų, sistema visuomet yra papildoma. Kraujas pradeda atsistatyti tą pačią minutę.

Gydytojas ragina susilaikyti nuo donorystės, jeigu laukia fizinis darbas, kai reikia įveikti ilgas distancijas automobiliu, nes galima laikinai prarasti koncentraciją. „Po kraujo davimo reikia bent 15 minučių pasėdėti, kad išeitumėte tvirtai, o organizmo atsistatymas prasideda tą pačią minutę. Taip jau pati gamta yra sukūrusi, moteris kiekvieną mėnesį praranda kraują, o gaminami eritrocitai įneša naują gyvybę. Statistai yra paskaičiavę, jog vien dėl tos naujos gyvybės moterys gyvena 15 metų ilgiau nei vyrai“.

Reporterė Laura Bojarskytė

Nuotraukos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt