Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kurklių miestelis paminėjo Vasario 16-ąją patriotiškai

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kurklių miestelis praėjusiais metais skambėjo tarp geriausiųjų   Vasario  16-osios  paminėjimų Lietuvoje. Šiais metais neslopinant patriotiškumo  minint vasario 16-ąją kaip vieną...

Kurklių miestelis praėjusiais metais skambėjo tarp geriausiųjų   Vasario  16-osios  paminėjimų Lietuvoje.
Šiais metais neslopinant patriotiškumo  minint vasario 16-ąją kaip vieną iš didžiausių Lietuvos pilietinių švenčių  – Valstybės atkūrimo dieną, Kurklių miestelis paminėjo su puoselėdamas patriotiškumo jausmą be ugdydamasi tautiškumą.

Dar pati pradžia atrodo buvo neseniai, kai 2009 metais Norbertas Černiauskas pirmąkart ėmėsi burti bendruomenės žmones idėjos įgyvendinimui, švęsti Valstybės atkūrimo dieną Kurkliuose, Anykščių rajone. Tuomet tikėjimo, kad ši idėja taps populiari mažame miestelyje, buvo mažai. Nuo 2012 m. vasario 16 d. buvusio Kurklių mokyklos mokinio istoriko doktoranto Norberto Černiausko iniciatyva Kurkliai oficialiai paskelbti Vasario 16-osios sostine.

Net trijų kurkliečių darbai ženklina Vasario 16-osios aktą: Steponas Kairys – pagrindinis akto autorius ir signataras, Martynas Kukta, spaustuvininkas Vilniuje nelegaliai išspausdino šį istorinį dokumentą, taip  Nepriklausomybės aktas pasiekė plačiąją visuomenę. O po 30-ies metų Juozas Šibaila-Merainis, buvęs Kurklių valsčiaus Staškūniškio pradinės mokyklos mokytojas ir vietos šaulių būrio narys, 1949 m. vasario 16 d. kartu su kitais septyniais partizanų vadais  pasirašė naująjį Vasario 16-osios aktą – partizanų kovos ir siekių konstituciją. Ne veltui Vasario 16-osios įvykiams atminti 1928 m. Kurkliuose buvo pastatytas paminklas Nepriklausomybei, o nuo 2012 m. Kurkliai įvardijami Vasario 16-osios sostine.

Mums – Lietuvos piliečiams labai svarbu ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, patriotinę dvasią. Jausdami pagarbą signataro atminimui – kasmet lankomas gimtinės vietą žymintis paminklas – koplytstulpis gimtosios sodybos vietoje Užunvėžio kaime bei amžinojo poilsio vieta Kauno Petrašiūnų kapinėse. Kasmet puoselėjama pagarba Lietuvos savanoriams prie paminklo Didžiakaimio kaime, Viliaudiškio kapinėse poetiniu žodžiu, gėlėmis bei tylos minute jaučiama pagarba Trakiniuose žuvusiems partizanams. Šiais metais valstybės garbei buvo iššautos patrankų salvės prie kurių prisidėjo KASP 505 kuopos savanoriai.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės 90-ąsias metines, 2008 m. vasario 16-ąją, Anykščių r. Kurklių pagrindinei mokyklai buvo suteiktas garbingas signataro Stepono Kairio vardas. Kasmetinė šios mokyklos tradicija tapo iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas. Pernai jis buvo ne tik tradicinis, bet ir ypatingai iškilmingas bei jaudinantis. Kai Kurklių miestelio žmonių, moksleivių, mokytojų, savanorių rankose išdidžiai plazdėjo 95-ios  trispalvės, ne vieno jų širdis ėmė plakti dažniau, ne vieno akyse telkėsi džiaugsmo ir pasididžiavimo, kad yra savo krašto patriotai, ašaros.

Už originalų, išskirtinį Vasario 16-osios minėjimą Kurklių miestelis buvo įvertintas ne tik savame krašte, bet ir pačios LR Prezidentės. 2013 m. Vasario 22 d. Iš jos ekscelencijos rankų gavo laisvės simbolį – vėliavą.

Šiais metais Prezidentės padovanotą bei mokyklos ir ES vėliavas iškilmingai pašventino Kurklių parapijos klebonas Norbertas Martinkus.

Kurklių miestelyje plazdėjo ir Kauno „,Žalgirio“ fanų klubo „Žalioji mirtis“ kovinė dvasia – trys vėliavos kilo jų vėliavos fone.

Po iškilmingo minėjimo renginio svečiai buvo vaišinami kareiviška koše bei kviečiami į mokyklos aktų salę. Koncerto metu buvo suteikta unikali galimybė išgirsti tai, kas vedė į laisvę ir nepriklausomybę, pokalbio metu su Steponu Kairiu.

Kurkliai šiandienai gali išdidžiai didžiuotis pritraukiantys šimtus patriotiškų renginio dalyvių bei kasmet didėjančiu jų skaičiu. Pastebima, kad su kiekvienais metais žmonių noras pajusti dar didesnę meilę Lietuvai, kurti šviesesnę Lietuvos ateitį, prisidedant darbais bei prie pilietiškų švenčių minėjimų kaip ši, žmogui neleidžia užmiršti mūsų garbingos praeities. 

Nuotraukos Ievos Lukošiūtės.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt