Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai netoleruoja socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų, o iš etninių grupių labiausiai nepalankūs romams, lenkams ir žydams. Tačiau šalia amerikiečių, anglų, rusų ar latvių trečdalis net norėtų gyventi. Taip pat lietuviai palankūs neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms.
Kaip teigia tyrimą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, Lietuvos gyventojai labiausiai netoleruoja asmenų, keliančių grėsmę jų saugumui ir pasižyminčių nekokiu įvaizdžiu.
„Per apklausą respondentų buvo prašoma išreikšti savo norą arba nenorą gyventi kaimynystėje su įvairiomis socialinėmis, etninėmis ar kitomis grupėmis. Apklausos rezultatai parodė, kad didžiausią socialinę distanciją lietuviai išlaiko su socialinės rizikos grupėms priklausančiais asmenimis: su narkomanais (96 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi jų kaimynystėje), taip pat emociškai nestabiliais žmonėmis (92 proc. nenorėtų gyventi jų kaimynystėje) ir piktnaudžiaujančiais alkoholiu (91 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi jų kaimynystėje)“, – teigia A. Norkevičius.
88 proc. nenorėtų gyventi šalia teistų asmenų arba buvusių nusikaltėlių, o 72 proc. – žmonių, sergančių AIDS. Tačiau lietuviai nemato grėsmės gyventi greta Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Net 60 proc. respondentų atsakė, kad jiems „jokio skirtumo“, o 36 proc. tokių kaimynų nenorėtų.
„Paklausus apie religines ir rasines grupes, respondentai buvo mažiausiai tolerantiški musulmonams. Jų kaimynystėje nenorėtų turėti 70 proc. Uolių krikščionių savo kaimynystėje nenorėtų 40 proc., o 47 proc. respondentų „jokio skirtumo“, 13 proc. uolių krikščionių kaimynystėje netgi norėtų, – pasakoja A. Norkevičius. – Tyrimas parodė, kad lietuviai gan pakantūs juodaodžiams, 44 proc. respondentų atsakė, jog „jokio skirtumo“, o 46 proc. tokių kaimynų nenorėtų.“
49 proc. nenorėtų kaimynystėje gyventi su imigrantais ar užsieniečiais darbininkais, tačiau net 43 proc. respondentų „jokio skirtumo“. Šioje apklausoje taip pat teirautasi apie žmones, anksčiau dirbusius užsienio žvalgybai. Jų kaimynystėje nenorėtų gyventi net 43 proc., tačiau 51 proc. – „jokio skirtumo“. Be to, išlieka netolerancija homoseksualios pakraipos žmonėms: 56 proc. nenorėtų šalia jų gyventi, o trečdaliui – „jokio skirtumo“.
Atsakymų apie palankumą etninėms grupėms analizė atskleidė, kad respondentai buvo itin nepalankūs romams, lenkams ir žydams. Romų savo kaimynystėje nenorėtų turėti 87 proc., lenkų – 51 proc., o žydų – 45 proc. respondentų. Atsakiusiųjų, kad „jokio skirtumo“ dėl romų kaimynystės – tik 9 proc., lenkų – 42 proc. o žydų – 46 proc.
„Tokią didelę netoleranciją lenkams ir žydams galima paaiškinti stereotipais, kurie susiformavimo dėl tam tikrų istorinių įvykių ir faktų bei šių dienų politinių realijų samplaikos, – teigia „A. Norkevičius. – Lenkai ir žydai nėra tautos, apie kurias nieko nežinome, priešingai, su jomis sieja glaudi istorija bei nuolatinė sąveika, kurios rezultatas – susiformavę tam tikri stereotipai ir nuomonės dėl šių etninių grupių.“ Kitoms etninėms grupėms pastebima didesnė tolerancija, o šalia amerikiečių, anglų, rusų ar latvių apie trečdalis respondentų net norėtų gyventi.
Ši apklausa parodė, kad lietuviai palankūs neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms. Šalia neįgaliųjų gyventi nenorėtų tik 14 proc., tačiau 75 proc. „jokio skirtumo“, o 12 proc. net norėtų šių žmonių kaimynystėje. Šalia daugiavaikių šeimų nenorėtų gyventi trečdalis, tačiau 58 proc. „jokio skirtumo“, o 13 proc. net norėtų turėti tokius kaimynus.
Apklausa atlikta šių metų lapkričio mėn. Per ją internete apklausta 1714 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Kadangi apklausa atlikta internete, joje sudalyvavo daugiau jaunosios ir viduriniosios kartos atstovų, o respondentų iki 46 m. – 20 proc. bei daugiau miestų gyventojų.
„GfK CR Baltic“ duomenys.
