Faktas, jog teks gulti į ligoninę, nėra jau toks baisus. Žinoma, pirma į galvą šovusi mintis: ,,O, ne, ligoninė – nuobodu, nemalonu ir valgyti skaniai neduoda“. Tačiau iš esmės visur yra pliusų, yra ir minusų, taip pat ir čia.
Pavyzdžiui, vienas iš pliusų yra tai, jog priežastis, dėl kurios čia pakliuvai, vėliau veikiausiai išnyks. Ir aš žinau, jog visi minusai nublanks prieš tai, jog tu po to jausiesi geriau.
Iš tiesų, jeigu paklaustumėte, kokios mintys kyla, gulint lgoninėje, aš net nesvarsčiusi atsakyčiau, jog mintys tikrai neaplenkia. Gulint ryškiai žalioje lovoje, galvoje sukasi įvairios teorijos, mintys, svarstymai – kas būtų, jeigu būtų?
Ir, iš tiesų, kai būni tokiose vietose kaip ligoninė, turi labai didelę galimybę viską apmąstyti, sudėlioti mintis į savas vietas. Taigi, mintys čia nėra nei šviesios, nei niūrios. Veikiau – ilgesingos. Juk nė vienam ne paslaptis, jog gulėti ligoninėje nėra pats didžiausias malonumas.
