Liepos 26 d. viena žymiausių JAV verslo knygų leidybos kompanijų „CelebrityPress“ išleidžia sėkmingo verslo patarimų knygą „Nulaužk sėkmės kodą“ (angl. „Cracking the Success Code“). Vienas iš jos autorių – lietuvis Paulius Petrėtis.
Knygoje garsūs pasaulio verslo ekspertai atskleidžia savo paslaptis, kaip efektyviai planuoti laiką, susikurti sėkmingą verslą ir asmeninę gerovę. Prie šios knygos atsiradimo prisidėjo tokios garsenybės kaip asmeninio tobulėjimo, lyderystės bei pardavimų guru, ne vieną pasaulinį bestselerį parašęs Brianas Tracy. Keletas jo knygų, tarp jų „100 absoliučių verslo sėkmės dėsnių“, „Įpročiai, verti milijono“, „Maksimalus pasiekimas“, išversta ir į lietuvių kalbą.
Leidėjai planuoja, kad knyga „Nulaužk sėkmės kodą“ taps viena populiariausių elektroninės prekybos portale amazon.com.
Informacijos sauga svarbi ne tik verslo gigantams
Sertifikuoto informacijos saugos eksperto Pauliaus Petrėčio indėlis į knygą – skyrius apie informacijos saugą. Autoriaus manymu, plačiai paplitusi nuomonė, neva informacijos sauga svarbi tik didžiulėms korporacijoms, yra neteisinga. „Ir smulkios įmonės, ir net individualiai dirbantys žmonės turi informacijos, kuri yra jų konkurencinio pranašumo pagrindas, – tvirtina Paulius. – Net ir močiutės slepia savo patiekalų receptus, kad turėtų išskirtinumą.“ Jis prisimena neseniai dirbęs su nedidele statybų bendrove, kuriai po kelerių sėkmingo verslo metų staiga ėmė nebesisekti viešuosiuose pirkimuose – konkurentai vis pasiūlydavo šiek tiek mažesnę kainą: „Kaip ir įtarėme iš pat pradžių, dėl to kalta buvo „nutekinama“ informacija. Konkurentai iš anksto žinodavo, kokią kainą siūlyti. Kai spragos neliko, baigėsi ir įmonės nesėkmės.“
Pasak eksperto, didelės įmonės, savo veikloje naudojančios daug „jautrios“ informacijos, paprastai neišsiverčia be savų ar iš išorės samdomų informacijos saugos specialistų, joms kuriamos įvairios metodikos, informacijos saugos sistemos. Smulkusis verslas šioje srityje gali labai daug nuveikti ir savo jėgomis – tereikia laikytis kelių principų.
Kaip išsaugoti verslo paslaptis?
Knygoje Paulius Petrėtis atskleidžia septynis informacijos saugos principus, padėsiančius sumažinti riziką, kad svarbi informacija pateks į netinkamas rankas: „Pirmiausia reikia suprasti, kokia gi įmonės valdoma informacija yra išties svarbi, įdomi konkurentams, ar kurią praradus būtų patirta didelė žala. Labai dažnai to nežino ne tik darbuotojai, bet ir vadovai. Kaip galite apsaugoti svarbius duomenis, jei net nežinote, ką reiktų saugoti?“
Žinoma, suprasti, kuri informacija vertinga, neužtenka. Ekspertas pasakoja, kad neretai nuėjęs pas klientus aplankus su konfidencialia informacija randa besivoliojančius ant kėdės – net vakare išeinant namo nepasivarginama jų kur nors užrakinti.
Jis tvirtina, kad būtina nusistatyti vidines informacijos saugos taisykles ir nuosekliai jų laikytis. Pavyzdžiui, daugelis nebereikalingus popierinius dokumentus sunaikina, o apie elektroninius net nepagalvoja. Jei popierinis dokumentas dedamas į dokumentų naikiklį, tai ir elektroninis turėtų būti ištrinamas negrąžinamai.
Taip pat dažna klaida – netinkamas informacijos žymėjimas. „Jei į biurą įsibrovęs vagis pamatys užrašą „Slapta zona. Įeiti draudžiama“, kaip manote, kur jis pirmiausia užsuks? – klausia ekspertas. – Taigi pavadinti reikia taip, kad suprastų tik tie, kam reikia. Jei patalpas, kuriose saugoma ypatinga informacija, pavadinsite mėlynąja zona, vagišiui tai sakys ne ką daugiau, nei, pavyzdžiui, lapių zona.“
Pasak eksperto, daugelis informacijos saugojimo klaidų yra tipinės, tad jas nesunkiai aptinka ne tik informacijos saugos specialistai, bet ir... įsibrovėliai. Štai kad ir slaptažodžių sudarinėjimas. Šiais laikais slaptažodžius spėja ne žmonės, o robotai. Tradicinį aštuonių simbolių slaptažodį iš didžiųjų ir mažųjų raidžių bei skaičių robotas gali atspėti kartais net greičiau nei per 16 minučių.
Jei slaptažodis pernelyg sudėtingas, sunkiai įsimenamas, jis paprastai užsirašomas. „Kur žmonės saugo slaptažodžius? Dažniausiai piniginėje, antrame stalo stalčiuje nuo viršaus. Arba po klaviatūra, pelės kilimėliu. Arba dar geriau – priklijuoja prie monitoriaus“, – pasakoja specialistas.
Jis pataria taip jokiu būdu nedaryti, net jei manote, kad jūsų informacija niekam neįdomi ar niekas jos negali pasiekti. Taip mano visi, o paskui gailisi dėl savo nerūpestingumo. Kur kas protingesnė išeitis – slaptažodžiui pasirinkti gana ilgą, bet reikšmę turinčią frazę, pavyzdžiui, ištrauką iš gerai žinomos knygos ar eilėraščio, ir joje dar porą skaičių įmaišyti. Toks slaptažodis ženkliai sunkiau atspėjamas, o prisiminti lengviau.
Lietuva galėtų tapti informacijos saugos kompetencijos centru
Paulius Petrėtis nemano, kad faktas, jog lietuvis dalyvauja tokio masto tarptautiniame projekte – rašo knygą su visame pasaulyje žinomais ekspertais – yra sensacija. „Lietuva jau seniai nebėra pasaulio provincija – mes turime daugybę aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kurie pajėgūs dalyvauti tokiuose projektuose. O patekti į juos dažniausiai trukdo nepasitikėjimas savo jėgomis ir atkaklumo trūkumas. Kartais tereikia paieškoti galimybių ir jos atsiranda.“
Pats Paulius Petrėtis jau 12 metų dirba informacijos saugos konsultantu, veda mokymus, seminarus, yra sertifikuotas informacijos saugos vadovas bei informacinių sistemų auditorius, šiuo metu vadovauja konsultacijų bendrovei „VORAS Consulting“. Paklaustas, keliuose informacijos saugos projektuose teko dalyvauti, jis prisipažįsta nežinąs. „Skaičiavau iki kokių 400, o paskui pamečiau skaičių“, – juokauja jis.
Pašnekovas pasakojo, kad aukščiausio lygio informacijos saugos specialistų Lietuvoje yra ne mažiau, o gal net ir daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. „Lietuvoje tokioms paslaugoms keliami labai dideli reikalavimai. Taigi esame priversti dirbti itin kokybiškai, greitai ir gana pigiai. Manau, kad kuo puikiausiai galėtume tapti Europos, o gal net pasaulio informacijos saugos centru“, – įsitikinęs Paulius Petrėtis.
