Nepasiturinčių šeimų ir vienišų asmenų skaičius kasmet didėja net ir turtingose valstybėse, o Lietuvoje per paskutinius porą metų jis išaugo kelis kartus. Vis daugiau žmonių dėl savo gyvensenos ypatumų ir įvairių aplinkybių negali užtikrinti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų. Tokias šeimas šalyje įprasta vadinti socialiai remtinomis. Socialiai remtina šeima arba vienas gyvenantis asmuo – tai šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 350 litų ir atitinka kitas minėto įstatymo sąlygas.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos dvi paramos rūšys: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos. Įstatyme nurodoma, kad socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Šeimoms kompensuojamos būsto išlaidos šildymo sezono metu, jeigu atitinka įstatyme numatytus normatyvus: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui yra 12 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Išlaidos už šaltą ir karštą vandenį kompensuojamos, jeigu jei jo sunaudojimas neviršija šių normų: po 1,5 kubinio metro karšto vandens ir po 2 kubinius metrus šalto vandens ir nuotekų kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
Taip pat parama yra suteikiama studentams iš socialiai remtinų šeimų. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie: neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą, yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje ir yra akademinėse atostogose arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (bazinės socialinės išmokos) - šiuo metu 390 Lt. per mėnesį. Studentui gali būti skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą.
Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims dydis sparčiai auga. Prieš penkerius metus (2007 m.) Lietuvoje buvo išmokėta 52 mln. litų pašalpų, o 2010 m. - 510 mln. litų. 2011 m. valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms teikti išaugo iki 612 mln. Lt. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus (nuo 2007 iki 2011 metų) pašalpų gavėjų skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus ir 2011 m. pabaigoje siekė 221 tūkst. gyventojų. Daugiausiai socialiai remtinų asmenų yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėse.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog paskutiniu metu vis daugiau savivaldybių teigia pastebinčios socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimą. Žmonės gyvena iš nelegalių pajamų, o pasitelkę darbo biržą, mokesčių inspekciją, seniūnus bei kaimynus, gauna socialinę paramą. Daugiausiai gudrauja individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys piliečiai, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir deklaruojantys mažas pajamas. Socialinių išmokų komisija aiškinasi visus, net ir anonimiškai gautus, pranešimus apie tokius asmenis. Nuo 2012 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projektas, kuriuo siekiama didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, mažinti nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos, skurdo spąstų, piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes ir užtikrinti piniginę socialinę paramą asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.
Pranešimą parengė: Lietuvos edukologijos universiteto Socialines komunikacijos instituto ketvirto kurso studentė.
Literatūra:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas, 2012 m.;
Valstybinis studijų fondas, Socialinės stipendijos, 2012 m.;
Lietuvos statistikos departamentas, Socialinė pašalpa. Požymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodikliai ir metai, 2011 m.;
Lietuvos darbo birža, Permainos piniginės socialinės paramos srityje, 2012 m.
