Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 17d. 12:02 , atnaujinta: 2013 spalio 17d. 12:08

Lietuvoje siaučia smurto prieš moteris epidemija?

BFL nuotr.
BFL nuotr. / BFL nuotr.

Vakar ir vėl nužudyta moteris. Mirtinai sužalota peiliu. Šį kartą Vilniaus rajone. Prieš tai Dembavoje sudeginta paauglė, Varėnoje vyras nužudė žmoną ir sūnų bei nusižudė pats,...

Vakar ir vėl nužudyta moteris. Mirtinai sužalota peiliu. Šį kartą Vilniaus rajone. Prieš tai Dembavoje sudeginta paauglė, Varėnoje vyras nužudė žmoną ir sūnų bei nusižudė pats, Mažeikiuose peiliu sužalota moteris mirė pakeliui į ligoninę, Klaipėdoje policija laiku nereagavo į iškvietimą – nužudyta moteris, Jonavoje peiliu subadyta trijų vaikų motina. Galima tęsti ir tęsti. Skaičiuoti nužudytas moteris, vaikus ir toliau užsidengus akis apsimesti, kad mūsų tai neliečia. Arba imti keisti ir keistis.

Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje – tai bet koks fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas, kurį prieš auką naudoja esamas arba buvęs sutuoktinis ar partneris arba kiti šeimos nariai.

Įstatymo formuluotė trukdo, o ne padeda

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi vieną žodį, kuris, pasak Kauno moterų draugijos direktorės Daivos Baranauskienės, sugriovė visą įstatymo veikimo ir pagalbos nukentėjusiems grandinę. Įstatyme parašyta, kad su nukentėjusiojo žinia apie įvykusį smurto atvejį informuojamas specializuotos pagalbos centras (toliau tekste SPC). Šis žodis žinia policijos departamente pakito į su nukentėjusiojo sutikimu, t.y. žmogus duoda sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų dar kažkam perduoti, kai jis turi visą informaciją.

„Kai įvyksta smurtas, kai yra stresas, kai galbūt teka kraujas, kai yra didelė baimė, kai yra pasimetimas ir ašaros, ir tuo metu užklausia ar sutinkate, kad jūsų duomenys būtų perduoti SPC – atsakymas dažniausiai neigiamas“,  – teigia  Daiva Baranauskienė.

Vilniaus policija atliko tyrimą, kodėl daugumą aukų nesutinka. Gauti labai įvairūs atsakymai: nesupranta, nespėja išgirsti, bijo, kad prisidarys dar daugiau problemų.

„Toks kurioziškas atsakymas buvo: nenori, kad jų duomenys būtų perduoti STT. Net iki tiek žmonės nežino naujų struktūrų, žmonės nežino naujų pavadinimų, naujų tarnybų“,  – sako D. Baranauskienė.

Svarbu, kad nukentėjusiųjų duomenis gautų specializuoti pagalbos centrai (SPC)

Paprastai smurto aukos yra įsukamos į smurto ratą, iš kurio jos yra bejėgės savarankiškai išsivaduoti, todėl itin svarbu, kad SPC turėtų jų duomenis ir galėtų padėti. Specialiuotas pagalbos centra nurodo, kuo gali padėti, kokias priemones naudoja ir kokias paslaugas teikia.

„Bet kuri moteris gali tapti smurto auka, nes bejėgiškumas yra išmokstamas. Visuomenė dažnai to nesupranta, net ir pareigūnai dažnai to nesupranta. Jie klausia, kodėl ji iš ten neišeina? Dabar juk XXI amžius, čia ne Žemaitės laikai ir ji galėtų gyventi savarankiškai, kodėl ji lieka su juo?“, – pasakoja Kauno moterų draugijos direktorė. „Tos moterys išbandė visokius metodus. Paprastai kai mums nukreipia, kaip specializuotos pagalbos centrui (SPC), nukentėjusią moterį, nesu susidūrusi, kad tai būtų pirmas smurto atvejis. Dažniausiai tai būna pasikartojantis smurtas ir išbandyti visi variantai“, – tikina D. Baranauskienė.

Dažnai moteris grįžta pas smurtautoją

Anot, D. Baranauskienės, šios moterys taip elgiasi, nes yra nesveikuose emociniuose santykiuose. Tai yra ne per vieną dieną atsitinkantys dalykai, tai yra priklausomybė nuo smurtautojo. Tiek fizinė, tiek psichologinė, tiek dažnai ekonominė. Beje, smurtautojas irgi turi priklausomybę nuo aukos. Jis irgi priklausomas nuotokių santykių.
„Jie abu priklausomi vienas nuo kito, kaip kūdikis su mama bambagysle sujungti. Tą bambagyslę reikia nutraukti, o tai yra labai skausminga“, – teigia Kauno moterų draugijos direktorė.

Mitas, kad dažniausiai smurtaujama socialinės rizikos šeimose

Vienas iš didžiausų mitų, pasak Daivos Baranauskienės, kad smurtaujama tik socialinės rizikos šeimose. Aišku, smurtaujama ir ten, bet apie šias šeimas mes greičiau ir dažniau girdim ir matom. Tokios šeimos mažiau uždaros aplinkiniams, garsiai pasisako kaimynams, kviečia policiją, kaimynai eina liudyti, mėlynių nesidrovima. Apie tai rašo, kalba ir rodo žiniasklaida.

„Didelė problema su tokiom šeimom. Čia situacija, kai kartu geria, kartu mušasi. Tai būtent čia yra mušasi. Visur kitur yra vieno žmogaus smurtas prieš kitą. Tai nėra abipusė kova“, – pasakoja D. Baranauskienė.

Lietuvoje yra 16 specializuotos pagalbos centrų

Šie centrai paskirstyti geografiniu principu. Konsultantai yra apmokyti dirbti, būtent teikti proaktyvią pagalbą. Šie žmonės išmano smurto dinamiką, žino, ką daryti susidūrus su nukentėjusiu asmeniu. Svarbu po truputėlį atstatyti moters savivertę, nes iki tol jos savarankiškumas buvo gniuždomas, savivertė žeminama ir mažinama. Lengviausiai savivertę atstatyti konkrečiais darbais, duoti moteriai užduočių, kurias ji turi pati atlikti.  Pavyzdžiui, nueiti kažkur pažymos, susitikti su vaikų teisių specialistu, prokuratūrai pareiškimą parašyti. Visi šitie dalykai nėra dideli, jie ne visada išspręs problemą iš karto, bet tai prisideda prie moters augimo ir  atsigavimo.

BPC konsultantams trūksta pasiruošimo

Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė teigia, kad problema ne policijoje, problema slypi sistemoje. Riziką įvertina bendrosios pagalbos centras (toliau tekste BPC).  Konsultantams trūksta pasiruošimo, kad sugebėtų įvertinti, kada situacija yra pavojingiausia.

„Kai vyko nužudymas Gargždų apylinkėje jis buvo įvertintas žemiausiu rizikos lygiu (C lygiu red. past.). C lygis reiškia, kad policija atvažiuoja per valandą laiko, A lygis – per 12 minučių, B lygis kažkur per vidurį. Moteris įvardijo, kad atėjo girtas vyras, kuriam teismas yra uždraudęs prisiartinti prie jos. Įvardijo, kad yra mažamečiai vaikai, įvardijo, kad ji bijo, bet ji neįvardijo tiesioginės grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, bet tą grėsmę turėjo pamatyti konsultantė“, – teigia D. Baranauskienė.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad moteriai būti nužudytai tikimybė padidėja iki 75 procentų, kai ji bando nutraukti smurtinius santykius. Tai gali būti policijos kvietimas, išsikraustymas į kitą vietą, spynų pakeitimas.

„Gargždų atveju, vyras kitą dieną turėjo sėsti į kalėjimą (už smurtavimą prieš savo moterį artimoje aplinkoje). Tai praktiškai buvo paskutinis vakaras, kai jis su ja galėjo kažką padaryti. Čia ne šiaip atėjo girtas ir kažką vapalioja, o atėjo girtas, kerštingas, kurį rytoj sodina ir teismo uždrausta prisiartinti, čia ne C lygis, čia yra aukščiausias pavojaus A lygis. Reikia bėgti ir gelbėti“, – pasakoja Daiva Baranauskienė.

Žmogžudystė yra ilgalaikio smurto pasekmė

„Kalbant apie mįslingą nužudymą Varėnoj, kur nužudytą moteris berniukas ir nusižudė pats vyras. Tokie nužudymai dažniausiai būna ilgalaikio smurto pasekmė. Pavyzdžiui, prieš keliolika metų žinomas medicinos profesorius nužudė savo žmoną medikę, dvyliktokę dukrą ir nusižudė pats. Prieš tai ji buvo patyrusi smurtą, bendradarbiai matydavo mėlynes užpudruotas. Tačiau pas mus nepriimta klausti, nepriimta siūlyti pagalbos. Čia visuomenės požiūris, jos prisidėjimas prie smurto“, – sako Kauno moterų draugijos direktorė. 

Lietuvoje didžiulis smurtas prieš moteris dėl lyčių nelygybės

Lietuvoje apie smurtą kalbama, tačiau nėra jokios rimtos prevencijos, kuri leistų išvengti smurto atvejų ir žmogžudysčių. Dažnai kaltinamas alkoholis nėra svarbiausia smurto priežastis, nes smurtauja ir negeriantys asmenys. Didžiausia problemų nuostatų ir vertybių klausimas. Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad moterį galima mušti, engti, kad moteris silpnoji lytis, jos pareiga su vyru mylėtis, net jei ji to net nenori. Ir visa tai dėl to, kad visuomenėje nevienodi galios santykiai tarp lyčių.

„Vis dar populiarus požiūris, kad savo moterį vyras turi sutvarkyti. Buvo atvejis, kai kreipėsi moteris dėl smurto. Be to, ji įtarė, kad mažametė dukrytė yra tvirkinama biologinio tėčio. Moteris buvo išmokto bejėgiškumo būsenoje ir nesiryžo ką nors daryti, net ir mūsų stiprinama. Kreipėmės pagalbos. Šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje. Viskas pasitvirtino. Du dalykai man iš šitos situacijos įstrigo. Pirmas, kai pabendravome moteris pasakė, kad jūs pirmos, kurios pasakėt, kad ne aš esu kalta. Kitas dalykas, kai užklausiau vyro apie smurtą prieš savo žmoną, jis pasakė: „Bet tai kitaip su ja nebuvo įmanoma susitvarkyti, ji tokia bjauri“,  – pasakoja Daiva Baranauskienė.

Įstatymo prieš smurtą viešinimui valdžia neskyrė nei lito

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo visiškai naujas Lietuvos teisinei sistemai. Šito įstatymo viešinimui valstybė neskyrė nei lito.

„Nei tų nelaimingų 26 tūkstančių, kurie buvo skirti gražios šeimos reklamai stotelėse: „Išsaugokim šeimą, išsaugosim Lietuvą“.  Nufotografuoti tėvai su berniuku ir mergaite renkantis gintarus prie Baltijos jūros. Nors šitie pinigai galėjo būti skirti įstatymo viešinimui, kad žmonės žinotų, kas pasikeitė“, – pasakoja D. Baranauskienė
Visai visuomenei svarbu žinoti, pranešti ir kalbėti apie tai, kaip pakito situacija priėmus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Anksčiau policija neturėjo priemonių ir įgaliojimų sutramdyti smurtautoją, buvo tik privataus kaltinimo tvarka.

„Dabar policija išveš smurtautoją, uždarys jį areštenėje, gali būti problemų su jo darboviete. Be to, moters laikysena bus labai svarbi ir lems vienokią ar kitokią bylos baigtį“, – teigia Daiva Baranauskienė.

Neskaidrūs socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursai

Nevyriausybinės organizacijos, kurios iki šiol vykdo prevenciją, šiemet dar nėra gavusios nei lito finansavimo.
„Kiekvienais metais dalyvaujame konkursuose, juos skelbia socialinė  apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet jis buvo paskelbtas tik rugpjūčio mėnesį. Iki šiol nėra konkurso rezultatų. Jeigu ir bus, tai tik spalio vidury, o įsisavinti pinigus reikės iki naujųjų metų. Ir vėl visi versis per galvą ir bandys kažką padaryti. Iš tikrųjų dėl vidurinės grandies socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkų tie konkursai kiekvienais metais yra užvilkinami ir užvėlinami. Tikrai nebijau įvardinti, nes kiekvienais metais mes rašome raštus dėl konkurso ir jie vyksta neskaidriai“,  – sako Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė.

Lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis „16 pasipriešinimo smurtui dienų“

Kiekvienais metais visame pasaulyje vyksta 16 pasipreišinimo smurtui prieš moteris dienų. Kauno moterų draugijos organizacija šiemet jau 4 kartą organizuoja šiuo renginius.

„Pernai 16-oje Lietuvos miestų turėjome Janinos lapinskaitės filmo  „(Ne) eilinė moters istorija” premjerą. Bandem daryti prevenciją. Regis, ji gerai gaunasi. Mes rodom ne smurta, mes rodom santykių pradžią. Ženklus, kai jau reikėtų atkreipti dėmesį, kai jau atsiranda dominavimo, kontrolės elementai santykiuose, kai santykiai jau nėra lygiaverčiai. Man labai patiko viena frazė: jeigu per  pirmą pasimatymą vyras duotų į dantis ir pasakytų: „Vat visada taip bus,  jeigu darysi ne pagal mane“. Galbūt dalis moterų ir nesusitikinėtų, su šituo vyriškiu. Ne visos, dalis sutiktų susitikinėti ir toliau“, – pasakoja Daiva Baranauskienė.

Kitose šalyse pasipreišinimo smurtui prieš moteris dienas organizuoja vyrai, tik Lietuvoje tuo užsiima moterys. Baltas kaspinėlis yra ne tik pasižadėjimas nesmurtauti, bet ir pasižadejimas neteisinti smurto, neužstoti smurtautojų.

Akcija „Kartu stabdykime smurtą prieš moteris“!

Lietuvoje smurtą šeimoje bent kartą patiria kas trečia moteris, pastaruoju metu nemažai moterų netgi žūsta nuo sutuoktinių ar sugyventinių rankos nesulaukdamos reikiamos pagalbos. Tokia situacija susiklostė todėl, kad vyrauja požiūris, jog smurto aukos pačios kaltos, nes išprovokavo smurtautoją.

Šiandien, spalio 17 d. rengiama spaudos konferencija BNS konferencijų salėje, konferencijos pradžia 11 val. Kauno moterų draugija siekia žiniasklaidos pagalba pagalba pasiųsti žinutę smurtą patiriančioms moterims, kad solidarių ir neabejingų žmonių yra.

Vėliau šalia M. Mažvydo bibliotekos bus vykdoma akcija „Kartu stabdykime smurtą prieš moteris“!
Kauno moterų draugija kviečia spalio 17 d. 12:30 val. solidarizuotis ir prisijungti prie žmonių, kurie neabejingi smurtą patiriančioms ar žudomoms moterims.

Temos: 1 Epidemija
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt