Ar žinojote, jog kiekvienais metais 13 mln. pasaulyje, 500000 Europoje, 1400 kasdien, 60 per valandą, vienas – per minutę... gimsta neišnešiotas naujagimis. Atkeliavęs iš žvaigždėtų tolių, pasaulį jis išvysta per anksti, skubėdamas, toks neįsivaizduojamai mažas, dažnai negalintis savarankiškai kvėpuoti ir nuryti maisto, reguliuoti temperatūros, sverdamas vos 500 – 1500 gramų. Tokių mažyčių pėdelių ir pirštelių pirmaisias namais tampa LSMUL KK Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius. Čia dienomis ir naktimis budi gydytojai, slaugytojos, kuriems nuolat padeda laboratorijų darbuotojai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Nepaisant tokios kvalifikuotos pagalbos, neišnešiotų naujagimių tėveliams būna itin sunku ir skaudu regėti savo mažąjį trapų vaikelį už stiklinės inkubatoriaus sienos, apraizgytą vamzdeliais, tačiau meilė – beribė, todėl jie tyliai niūniuoja lopšines, kalba su vaikeliu ir nudžiunga pagaliau išvydę jo šypseną.
Naujagimius stebintys gydytojai pastebi, jog nepaisant savo trapumo, neišnešioti naujagimiai yra daug stipresni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie kabinasi į gyvenima savo smulkiais pirštukais. Kiekvieną dieną. Su didele, neįsivaizduojamai didele jėga, kuri nepasiduoda jokiems medicininiams įrodymams ar logikai. Galbūt todėl daugelį mažųjų pavyksta išgelbėti ir išlydėti į jų taip išsiilgusius namus.
Nebjodami į širdis vėl įsileisti prisiminimus, gegužės 31 dieną neišnešiotų mažylių šeimų organizacija „MP – mamos pienas“ surengė Padėkos ir Gyvybės medžio sodinimo šventę, taip vėl sugrįždami į Neonatologijos kliniką. Vietą, kur savo ypatingąjį vaikelį išvydo pirmąkart. Į Neonatologijos klinikos auditoriją rinkosi mamos ir tėčiai, su jau paaugusiais ir dar mažučiais vaikeliais, gydytojos, personalo darbuotojos, SMD Neonatologijos būrelio nariai – visi neišnešiotų mažylių bičiuliai. Tėvai, dovanodami gėles, dėkojo nuolatiniams rūpestingiems jų vaikų globėjams – gydytojams, slaugytojoms, visiems, kurie stebėjo mažylius, kalbėjo su jais, švelniai glostė pėdutes ir mintyse meldė jiems Dangaus globos.
Po oficialiosios renginio dalies visi dalyviai patraukė į lauką. Ten, prie pat Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus langų pasodino liauną žalią Gyvybės medelį. Ant jo šakelių buvo užkabinti vardai mažylių, kuriuos pavyko išgelbėti, o po šakomis sudėti akmenėliai, už tuos, kurie neišgyveno. Tėveliai viliasi, jog jie tik sustiprins jo kamieną ir ateityje akmenėlių reiks vis mažiau, o Gyvybės medis, žaliuodamas visai šalia pirmųjų vaikelio namų, suteiks vilties , tikėjimo šeimoms ir stiprybės gydytojams.
Vytenė Šliumpaitė
SMD Neonatologijos būrelis
Nuotr. autorė Julija Kulik Dulskienė
