Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lyga dar kartą klausia: kas pasotins devyngalvį slibiną?

Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos vartotojai kasmet sumoka (be bendrijų, kurios dirba savarankiškai) apie 350–360 mln. Lt, kad savivaldybių paskirtieji administratoriai tinkamai organizuotų daugiabučių namų priežiūrą ir atliktų visus būtinus darbus. Tik per penkis metus tokių mokesčių surinkta daugiau nei 1,7–1,9 milijardai Lt. Užeikime į daugiabučių namų laiptines, bendrąsias patalpas, užlipkime ant stogo, apžiūrėkime šilumos, elektros ir kitą ūkį ir raskime bent menką šių milijardinių lėšų rezultatą. Ką reiškia, šiemet numatyta LR Vyriausybės 50 mln. Lt pagalba renovuojamiems namams, palyginus su šiomis sumomis?

Kaip paskelbė žiniasklaida, Aplinkos ministerija planuoja įvesti dar vieną mokestį. Planuojama nustatyti kiekvienam butui privalomą minimalų mokestį būsimiems remontams. Nuo Naujųjų metų visų daugiabučių gyventojams kas mėnesį gali tekti mokėti minimalų kaupiamąjį mokestį, kuris sudarytų kelis centus nuo kiekvieno buto kvadratinio metro. Sukauptos lėšos būtų naudojamos reikalingiems remonto darbams daugiabutyje. Apie šiuos ketinimus žurnalistams pirmadienį sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Tokiu atveju, pavyzdžiui, nustačius 5 ct/kv. m mokestį, vidutinio 50 kv. m buto savininkui kas mėnesį reikėtų mokėti po 2,5 Lt. Kad šis pasikeitimas įsigaliotų, dar reikia ministro įsakymo. Tokį mokestį ministerija turėjusi nustatyti jau šiais metais, tačiau nesiryžo to daryti dėl krizės, tikino ministras. Vyriausybė pirmadienį nustatė, kad, jei būstas būtų pradėtas renovuoti, šis mokestis didėtų iki daugiausiai 70 ct/kv. m. Toks mokestis būtų renkamas iki baigiant renovacijos darbus, tada būtų perskaičiuotas pagal sutaupytą šilumą, tikino ministras. „Po modernizavimo įmokos grąžinant kreditus nebus didesnės, nei būtų mokama už šildymą“, – tikino jis. Lyga dar kartą klausia: kas pasotins devyngalvį slibiną? Kiekvienas Lietuvos vartotojas, gyvenantis daugiabučiame name ir mokėdamas eksploatacinius mokesčius, iš esmės kaupė pinigus savo namo priežiūrai. Kas šiandiena gali atsakyti: kur jo pinigai „nukeliavo“? Pastaruoju metu dažnai kalbama apie daugiabučių namų renovaciją, jų priežiūrą ir eksploatavimą. Šilumos tinklų avarija Telšiuose, daugiabučio namo balkono griūtis Ukmergės rajono Šventupės miestelyje,  nauji įvykiai Vilniuje - stogelio griūtis ties laiptine, kurios metu buvo sužalotas žmogus ir daugelis kitų faktų tik įrodo, kad problema egzistuoja ir yra aktuali. Lietuvos Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių namų priežiūros organizavimo galimybes: jungtinės veiklos sutartis tarp daugiabučio namo gyventojų, daugiabučio namo gyventojų butų savininkų bendrija ir savivaldybės paskirtas administratorius. Lietuvoje yra apie 30 000 tūkstančių daugiabučių namų, iš kurių apie 7000 savininkų yra įsteigę bendrijas. Kituose daugiabučiuose daugiabučiuose dažniausiai šeimininkauja Savivaldybių paskirti administratoriai. Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 60–80 milijonų Lt, kad užtikrintų tinkamą daugiabučių namų priežiūrą t. y. bendrųjų konstrukcijų (stogas, sienos, perdengimai ir pan.), bendrosios inžinerinės įrangos (kanalizacijos, dujų, šilumos elektros ir pan.) ir bendro naudojimo patalpų priežiūrą. Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 160–190 milijonų Lt eksploatacinių (be šildymo ir karšto vandens priežiūros) mokesčių, kurie turėtų užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą. Kadangi prižiūrėtojais savivaldybės dažniausiai skiria savo butų ūkių įmones, tai namus eksploatuoja taip pat šios įmonės: dažniausiai be konkursų atlikdamos darbus ir taip „lengva ranka“ išleisdamos gyventojų suneštus pinigus. Tenka pastebėti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra Lietuvos vartotojams papildomai kainuoja apie 70–90 mln Lt kasmet. Taigi Lietuvos vartotojai kasmet sumoka (be bendrijų, kurios tvarkosi savarankiškai) apie 350–360 mln. Lt, kad savivaldybių paskirtieji administratoriai tinkamai organizuotų daugiabučių namų priežiūrą ir atliktų visus būtinus darbus. Tik per penkis metus tokių mokesčių surinkta daugiau nei 1,7–1,9 milijardai Lt. Užeikime į daugiabučių namų laiptines, bendrąsias patalpas, užlipkime ant stogo, apžiūrėkime šilumos, elektros ir kitą ūkį ir raskime bent menką šių milijardinių lėšų rezultatą. Ką reiškia, šiemet numatyta LR Vyriausybės 50 mln. Lt pagalba renovuojamiems namams, palyginus su šiomis sumomis? Kiekvienas Lietuvos vartotojas, gyvenantis daugiabučiame name ir mokėdamas eksploatacinius mokesčius, iš esmės kaupė pinigus savo namo priežiūrai. Kas šiandien gali atsakyti: kur jo pinigai „nukeliavo“, kai savivaldybių įmonės (administruojančios ir eksploatuojančios daugiabučius namus) buvo privatizuotos? Kas prieš privatizavimą pateikė Lietuvos vartotojams ataskaitas apie tokių lėšų buvimą ar nebuvimą? Lietuvos vartotojai šiandien galėtų suformuluoti ne vieną panašų klausimą, bet kas į tai šiandien galėtų ir privalėtų atsakyti? Tenka pastebėti, kad, pavyzdžiui, istorijoje su EBSW gyventojai savo noru nešė pinigus, kai šiuo atveju prižiūrėtoją skiria ir pinigus už priežiūrą ir eksploataciją prievarta renka savivaldybių paskirtos įmonės. Kalbama ne apie dingusius 80 mln. Lt EBSW lėšų, o apie milijardines sumas, kurios privalėjo užtikrinti daugiabučių namų būsto kokybę. Neabejojame, kad Lietuvos vartotojai laukia atsakymų į šiuos klausimus iš atsakingų Valstybės valdžios institucijų. Priešingai, Lietuvos vartotojai turės prielaidas galvoti, kad dabar siūloma daugiabučių namų renovacija – tai tik Valstybės institucijų noras leisti pasipelnyti verslo struktūroms, bankams, asmeniškai valdininkams, galintiems daryti įtaką sprendimams.  Pagarbiai,  Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidentas, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto signataras Kęstutis Grinius
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt