Tikriausiai nė vienoje mokykloje nemokė, kad pradėti studentauti bus taip sunku: nepažįstamas miestas, išsiskyrimas su draugais, kelionės nuo taško A iki taško B, savarankiškumas ir t.t. Bet prie visko galima priprasti ir prisitaikyti, juk oficialiai esi jau subrendęs ir savarankiškas žmogus.
Nepaisant to, atsiranda dalykų, kurie piktina labiau, nei pats nemokėjimas savarankiškai gyventi. Kaip žinia, LSP (Lietuvos studento pažymėjimas) gamyba šiemet užtruks, todėl švietimo ir mokslo ministras priėmė įstatymą, kuriuo įteisino specialias pažymas, kaip laikiną dokumentą vietoj LSP (http://www.vkti.gov.lt/go.php/lit/Patvirtinta_pazymos_suteikiancios_teise_/950).
Taigi labai privilegijuoti studentai, fuksai, skubėjo gauti šias pažymas ir, žinoma, jomis pasinaudoti, nes sutaupyti pusę kelionės kainos, tai jau šis tas. Ir ką jūs manote? Yra žmonių, kuriems įstatymai tiesiog negalioja.
Pateikusi šią pažymą ir tradiciškai ištarusi: „pusę į Klaipėdą”, išgirdau vairuotojo atsakymą: „man tai negalioja, nepatinka, visai nevažiuok”. Kitą kartą keliaudama sužinojau apie 50 centų antkainį „nevietiniams”, t. y. – nežinai, kad pusė pinigų keliauja į vairuotojo kišenę, tai tylėk, mokėk ir sėdėk. O ką darysi, jei kitaip nuvažiuoti neišeina. Važiuoji ir nerviniesi, kad naujas ir išsvajotas miestas pasitinka gyvenimu nepatenkintais vairuotojais ir privilegijuotais antkainiais studentams.
Tad kokia prasmė daryti tokias pažymas, jei vairuotojai jų nepaiso ir jiems jos negalioja? Galiausiai, ką daryti studentui, kuris automobilio nusipirkti neišgali, o apie kurą išvis nėra kalbos, ir yra šitaip siuntinėjamas? Nejau, kuo toliau nuo švietimo ministerijos, nuo sostinės ir Seimo, tuo ir įstatymai savitesni, ir it pro „sugedusį telefoną” yra perkuriami savaip ir pataisomi „vietinės valdžios”?
