Kosulys, astma, vėžys. Pasidaro baisu pagalvojus, ką iš lėto gali sukelti miesto aplinka čia gyvenančiam žmogui. Automobilių išmetamosios dujos, dulkės ir kiti panašūs veiksniai. Rodos, visada taip gyvenome, lyg pripratome, nesureikšminome. Ar verta į tai nekreipti dėmesio? O jei ir kreipti, tai kaip?
Į šiuos apmąstymus pasinėriau vieną rytą, keliaudamas visuomeniniu transportu, žiūrėdamas pro langą į besikeičiančius vaizdus. Pažįstamas jausmas, tiesa? Kadangi daug dirbu sėdėdamas, nutaikęs progą stengiuosi pasivaikščioti – išlipu iš visuomeninio transporto ir dalį kelio nueinu pėsčiomis. Sveika, sveikintina, bet...
Kiekvienais metais automobilių mieste daugėja, o išmetamosios transporto priemonių dujos sudaro smogą, kuris sklando virš miesto. Smogas – tai teršalų rūkas, susidedantis iš įvairiausių suodžių, sieros dioksido, azotodioksido, ypač nuodingo anglies monoksido (smalkių), švino ir dar daug ko. Anglies monoksidas turi savybę jungtis prie kraujyje esančio hemoglobino, kurio funkcija iš plaučių išnešioti deguonį po visą kūną. Monoksido savybė ta, kad jis prikibdamas prie hemoglobino daugiau nebeatkimba. Tokių sugadintų hemoglobino molekulių kiekis organizme didėja toliau kvėpuojant oru, kuriame yra anglies monoksido. Sutrinka kūno aprūpinimas deguonimi, juntamas dusulys, galvos svaigimas, suprastėja mąstymas ir fizinis pajėgumas. Dervinio pavidalo toksinai sėda plaučiuose ir, susimaišę su drėgme, įgauna tamsios košės pavidalą, ji užkemša smulkučius deguonies įsavinimo organus, esančius plaučiuose, o svarbiausia, viskas ne išsikosėja, bet genda, pūna ir palengva nuodija organizmą.
Jeigu šių dalelių įkvepiame labai nedidelį kiekį, bet tai darome reguliariai, organizmas nespėja visiškai išsivalyti. Todėl toksinai organizme išbūna ilgą laiką, sukeldami, iš pradžių menkai pastebimas, lėtines ligas, kurių pasekmės skaudžios, pavyzdžiui astmą, vėžį, įvairius organizmo funkcijų sutrikimus. Blogiausia, kad žmogui atrodo, jog negalavimai atsiranda tarsi iš nieko.
„Kokie velniai tave neša tokiose vietose vaikščioti? Eik pasivaikščiok į parką ar dar kur“, – pasakytų koks nors skeptiškai nusiteikęs asmuo, ir iš dalies jis būtų teisus, bet...
Miestas – kiekvieno iš mūsų namai ir nuo jo rutinos mes nepabėgsime, po parkus kasdien neprivaikščiosime. Esant didelei žmonių koncentracijai, atsiranda daug erdvės, kuria reikia dalintis su kitais asmenimis. Tad, ar patogiai mes jaučiamės būdami kartu, priklauso nuo mūsų pačių ir nuo tarpusavio santykių.
Negaliu teigti, kad esu „žaliasis“, nes mėgstu automobilius, ypač mėgstu jais vykti į tolimas keliones, kita vertus, aš taip pat jaučiu pagarbą sau ir savo aplinkai: mane supantiems žmonėms, gamtai ir gyvūnams. Vidaus degimu varomas automobilis šiuo metu išgyvena cigaretės likimą. Visi rūkaliai, būdami mandagūs, paėjėja toliau nuo nerūkančių. Greitu metu taip atsitiks ir su vidaus degimu varomais automobiliais, nes palengva į mūsų namus ateina elekramobiliai. Kita vertus, užterštumo problema dar niekur neišnyko, ji arti ir yra aktuali.
Kyla klausimas, ką galėtume padaryti šiandien? Nebūtina maištauti, radikaliai keisti tai, kas ir taip palengva pasikeis. Bet mes visi kartu galime išreikšti savo tylų protestą esančiai padėčiai ir paspartinti mums visiems aktualius pasikeitimus. Juk teisinga išdrįsti užsidėti respiratorių ir tapti kelrodžiu socialiniame judėjime, besirūpinančiame vienas kito sveikata ir savo vaikų ateitimi.
Būk švarus! Būk jaukus! Būk mano namais, mano mieste!
