Pradėkime nuo to, jei turite benzinu varomą automobilį, kokį kurą pilate į degalų baką? O jei turite dyzelinu varomą – tada kokį pilate? O bandėte pilti kitokį kurą, nei reikia? O gal turėjote norą pilti kitokį? O gal toks noras buvo, ir Jūs net kreipėtės į automobilių meistrus, kad patartų, ką reikėtų įpilti į benziną, kad jį būtų galima pilti į dyzelinu varomo automobilio degalų baką, ar į dyzeliną, kad jį būtų galima pilti į benzinu varomą automobilį? Ne???!!!! Jūs niekada taip nesielgėte?
Kodėl?
–Aš žinau, kad negaliu valgyti blynų, bet gi va... Aš labai negerai jaučiuosi, duokite man ko nors nuo skrandžio. –Norėčiau stipresnių vaistų nuo refliukso. Kažkokius gėriau, bet nelabai padėjo, duokite, tik labai stiprių. Aš žinau, man kenkia visi desertai, bet ar gali jų atsisakyti? Ne, ne, duokite man vaistų. –Mano žmona nuolat persivalgo, o persivalgiusi visada vemia. Duokite kokių nors vaistų. O gal ją reikėtų nuvežti pas kokį geresnį gydytoją?
Kai stovite degalinėje, įsitvėrę kuro pylimo pistoleto, svajojate apie dangiškus migdolus ir ūmai perpilate kurą – aplaistote mašiną, save, prilaistote ant žemės – ar ir tada ieškote kokio geresnio automobilio meistro? O jei tai vyksta nuolat – tikrai neieškote?
Mašinas mes perkame už savo sunkiai ar nelabai uždirbtus pinigus. Ir rūpinamės jomis, saugome, tausojame. O save? Už dyką gavę save, esame sau mažiau svarbūs nei nusipirkti daiktai? Pagalvokite apie tai.
