Noriu pasidalyti įspūdžiais kaip buvome apgauti per „Bajorkiemyje“ vykusį vestuvių banketą.
Keisčiausia tai, kaip ši pakelės užeiga drįsta save vadinti restoranu, kurio net iš tolo neprimena. Nepaneigsi, pažiūrėjus nuotraukas šios užeigos internetiniame puslapyje, paruoštu banketų nuotraukos išties atrodo nepriekaištingai, tačiau... (Banketą darėme klėtyje).
Viskas nuo pradžių: Žiemą užsisakėme banketą vestuvėms,kurios vyko liepos mėnesį. Vadybininkė, su kuria kalbėjome pirmąjį susitikimą mums žadėjo, kad stalo papuošimas, išskirtinis jaunųjų vietos papuošimas, salės papuošimas papildomai nekainuos, suma skaičiuosis tik už maistą. Pirmąji kartą atvažiavome tik sužinoti kainas ir apžiūrėti vietą. Kai nuvažiavome antrą kartą, mus pasitiko jau kita vadybininkė. Šį kartą jau važiavome tartis dėl banketo. Mus patikino, kad alkoholio papildomai užsakinėti iš baro nereikės galėsime vežtis savo, gaiviuosius gėrimus užsakysime iš baro, bet papildomai atsivešime taip pat savo. Trečiąjį kartą mus pasitiko vėl kitas vadybinikas, kuris mus labai nustebino pareikšdamas, kad jaunųjų vietoms papuošti turėsime atsivežti savo floristę, alkoholinius gėrimus būtinai reikės po kelis butelius nusipirkti iš baro, kad gautume taures, gaiviųjų gėrimu,pasirodo, vežtis papildomai savo jau negalima, bet šiaip ne taip susitarėme, kad leis. Taip pat užsakėme,kad prieš jauniesiems atvažiuojant, svečiai, kurie atvažiuos anksčiau, būtų pavaišinti vieno kąsnio sumuštinukais. Viską apibendrinus: trys vadybininkai ir visi skirtingai šnekėjo.
Išvakarėse atvažiavome galutinai viską patikslinti. Su vadybininke (akiplėša) Audrone susitarėme, kad savo tortą atvešime vestuvių dieną 8 val. ryto, kai tik atsidarys virtuvė. Ji mus patikino, kad tortas tikrai bus įdėtas į šaldytuvą ir viskas bus gerai, tikrai neištirps. Taip pat padavėme stalo korteles su svečių vardais ir planelį, kaip turėtų būti išdėliotos kortelės.
Taigi prasideda visi gražumai...
Vakare sugrįžus švęsti vestuvių prasidėjo nesklandumai. Sužinojome, kad svečiai nebuvo pavaišinti vieno kąsnio sumuštinukais, kaip buvo tartasi, net nebuvo jokio gaivaus gėrimo ištroškusiems svečiams atsigerti. Kai svečiai atvažiavo, banektinis stalas dar buvo nebaigtas ruošti. Įėjus į klėties balkoną, esantį antrame aukšte, radome besimėtančius obuolių graužtukus. Šiek tiek tai suerzino,bet galvojame gal netyčia, gal tiesiog neapsižiūrėjo darbuotojai, iš to dramos nedarėme. Bet kuo tolyn, tuo viskas ėjo blogesne linkme. Kai visi susėdome prie stalo, buvome šokiruoti! Jaunųjų pirmosios vardų raidės buvo pakabintos ant kėdžių krašto, nors turėjo būti pakabintos virš jaunųjų galvų, stalo kortelės sudėliotos ne pagal planą, kuris buvo paduotas, o bet kaip. Svečiai patys atsirinkinėjo kas su kuo turi sėdėti. Vestuvinio stalo staltiesė buvo suplyšusi, po stalu radome tuščius butelius (tikriausiai po vakarykščio banketo), pakėlus staltiesę ant stalo buvo nenuvalyti trupiniai, kėdės riebaluotos ir ant jų uždėti užvalkalai, stalas nepapuoštas gėlėmis (kaip buvo tartasi ir tas buvo pažymėta sudarytoje sutartyje) giroje plaukiojo musytės ir visokiausios drumzlės, taurės ant stalo buvo sudėtos skirtingos, šampanui taurių apskritai nebuvo ant stalo. Paprašius padavėjo vyno atidarytuvo, buvo pareikšta, kad vyno mes esame neužsisakę iš baro, todėl ir atydarytuvas mums nepriklauso. Tada paprašėme atnešti tortą, kurio, kai atvažiavome , ant stalo dar nebuvo. Pamatę su vyru tortą netekome amo, jis buvo sugriuvęs. Nuo šilumos susmukęs, nors buvo atvęžtas 8val. ryto. Vėliau, kaip paaiškėjo, jis buvo įdėtas į šaldytuvą tik porą valandų prieš mums atvažiuojant. Trūkus kantrybei, pati būdama su jaunosios suknele, turėjau eiti iki pagrindinio pastato ir ieškoti vadybinkės Audronės. Nuėjus dar teko netrumpai palaukti, kol „gerbiamoji" atėjo. Pasakius jai apie tortą, ji pareiškė : „mes tortų apskritai nerpiimame, nes kepame tik savo ir neturime šaldytuve vietos atvežtiems", o išvakarėse „gerbiamoji" Audronė sakė: „Taip, atvežkite, viskas bus gerai, atduosite per virtuvės duris iš kitos pusės ryte, jis tikrai neištirps." Mes patikėjome, nes, atrodė, kad iš tiesų nuoširdžiai rūpinasi dėl klientų gerovės. Tada pasakiau, kad giroje radome musytes ir drumzles, ji pradėjo versti akis, kad taip negali būti. Kai pasakėme, kad fotografas tai nufotografavo, kalba pasikeitė, tada jau buvo pasakyta, kad girą pakeis. Pareikalavus, kad nueitų į klėtį taisyti nesklandumų, ji net nesiruošė to daryti, o vietoj savęs atsiuntė vaikiną padavėją.
Atnešus karštus patiekalus ir žmonėm pavalgius, lėkštės nebuvo nurinktos, žmonės neturėjo iš kokių lėkščių valgyti šaltus užkandžius, pasibaigus gaiviesiems gėrimams ąsočiai nebuvo papildyti. Padavėjo neįmanoma rasti, nors buvo priskirtas tą vakarą būti tik šiame bankete. Svečiai buvo palikti likimo valiai ir turėjo apsitarnauti patys. Atėjus laikui pjauti tortą ir dalinti, padavėjo nebuvo nė kvapo, jis tik atnešė termosus su kava ir dingo. Kavą svečiams dalijome patys. Pritrūkus lėkštelių tortui, jų teko laukti apie 20 min. Galiausiai ruošiantis važiuoti namo, paprašėme, kad padavėjas sudėtų likusį maistą į vienkartinius indelius. Grįžus iš lauko ir vėl netekau žado, svečiai patys dedasi maisto likučius.Čia buvo viršūnių viršūnė!
Žodžiu, buvome šokiruoti bajorkiemio personalo aptarnavimo lygio. Kaip tik aptarnajantis personalas turėtų būti suinteresuotas, kad klientų neprarastų, o jų vis daugėtų, bet čia atvirkštinis variantas. Aptarnavimas košmariškas ir visiškas nesiskaitymas su klientais!!!!!!!! Vestuvėm turėtų būti paskirti du žmonės, o ne vienas. Žodžiu, vestuvės ir nuotaika buvo labai sugadinta! ŠTAI BANKETO NUOTRAUKOS.
