Rugsėjo 14 dieną į vieną gyvenvietę, esančią miškų apsuptyje, atklydo draugiška kalytė... Nieko blogo nenorėjo, mylėjo žmones, žaidė su jų vaikais ir su jų mažu šuneliu... Paprašė tik neišvaryti, pamaitinti, padėti. Trumpam pasisekė.
Žmonės, pas kuriuos pakliuvo priklydėlė Lota, paprašė merginų, kurios gelbsti gyvūnus, paplatinti skelbimus, kad Lota greičiau surastų nuolatinę užuovėją. Iš pradžių manyta, kad kalytė gal pasimetusi, gal nuo grandinės nutrūkusi - namie ji tikrai negyvenusi, kūnelis blusuotas, pažeistas alergijų, turėjusi vaikelių, net jei ir tie namai būtų atsiradę, kaži ar būtų ji ten grįžusi...
Na, bet visada stengies daryti tiek, kiek tą akimirką gali... Merginos suko galvas, kur ją dėti, juk žmonės pas kuriuos ji priklydo, kalytės laikyti nesiruošė, tad taip tęsėsi dvi ilgos galvojimo dienos... Taip, dvi dienos mąstymo pasirodo yra per ilgas laikas. Nes galbūt laukti kol kažkas nuims vargelį nuo pečių - velniškai sunku. O tas vargelis dar ir valgo, ir vaikšto, ir gyvena. Ir taip ištisas dvi dienas!
Jau netrukus merginos sulaukia skambučio- verkiantis moters balsas: „Pakorė!" Niekas negali patikėti, juk viskas buvo gerai: „Kaip? Kam? Už ką?" „Pakorė ir tiek!..." Toliau nesibaigiantys klausimai, isterija, vos suprantami žodžiai: „Jis kieme, virvė ant kaklo. Kelias link miško..."
Perbalusios merginos maldauja sustoti, palaukti, paskutines dvi valandėles, ir jau skuba į kelionę. Pasiseka- suspėja! Lota šiandien su jomis. Džiaugsminga, pilna pasitikėjimo, atsidavimo, tačiau benamė... Pastogę ji turi tik iki spalio 1 dienos.
Lota nemoka gyventi kambaryje, jai apie 7 metelius ir kalytė turbūt visą gyvenimą ištikimai tarnavusi prie grandinės. Teisybę sakant, ir sargas iš jos nekoks. Myli ji žmones visus be išimties, tik negauna to paties atgalios. Lota stafordšyro terjero mišrūnė- „baisus ir piktas šuo". Lauke sutikus kitus žmones vedžiojančius savo šunis, šie apsisuka 180 laipsnių kampu ir tipena su savo augintiniais ieškoti kitos vietelės, na o Lota šypsosi, nori draugauti, lyžtelėti, susipažinti, iš laimės patapšnoti su uodega per kojas...
Lotą išgelbėjusios merginos nuvežė ją pas veterinarą, paaiškėjo, kad Lota turi odos problemų: alergija nuo išorinių parazitų - blusų, demodekozė - plauko folikuluose gyvenančių erkių sukeliama odos liga (neužkrečiama žmonėms ir kitiems šunims). Galbūt nesubalansuotos ir nepastovios mintybos padarinys. Klinikoje buvo suleista trumpai veikiančių vaistų nuo alergijos ir užlašinti „Advocate" lašiukai nuo daugybės rūšių išorės ir vidaus parazitų. Odos būklė turėtų pradėti gerėti po 3-4 savaičių, o po 4 savaičių vėl reikės pakartoti lašiukus nuo parazitų.
Šiuo metu Lotą priglaudė geraširdė moteris, iki spalio 1d. gyvensianti sodyboje, o po to Lota neturi, kur keliauti... Tokios išvaizdos šuniui labai sunku rasti globėją. Daugumą žmonių užvaldžiusi stereotipinė nuomonė apie koviniams priskiriamų šunų veislių atstovus. Taip pat Lotai reikėtų kiemo, ji galėtų gyventi lauke, namuose gyventi ji nelabai ir moka. Nors aplinkoje elgiasi gražiai ir taktiškai, labai greitai suprato, kas yra lova ir, kad ten minkšta ir šilta. Itin gražiai ir švelniai elgiasi su vaikais, tiek su didesniais tiek su mažais, toleruoja kitus šunis, neskiria jiems jokio ypatingo dėmesio, dabar kalytė rujoja tai net yra suinteresuota ieškotis draugų... Todėl glaudžiant ją lauke, būtinas uždaras kiemas arba voljeras.
Lota, išgelbėta nuo kartuvių, žiūri maldaujamu žvilgsniu ir prašo antro šanso - juk privalome jai rasti šeimininkus, kuriems ji neabejotinai pademonstruos savo atsidavimą ir meilumą, arba laikinus globėjus. Viena iš merginų prisidėjusių prie Lotos gyvybės išgelbėjimo, žada padėti naujiems šeimininkams ar globėjams, kuo tik išgalės, kad tik jie atsirastų! Neabejinga mergina, jei tik prireiks, padės surinkti lėšas, kurių prireiks, kad būtų sėkmingai užbaigtas Lotos odos problemėlių gydymas.
Jei galite padėti laikina globa, finansiškai, ar norite visam laikui priglausti šią nuostabią kalytę, kreipkitės tel. 868496937 (Aušra) arba el.p. ausra.rekasiute@gmail.com
