Per vieną paskaitą mano dėstytojas pasakė, kad žmogų nuo gyvūno skiria tai, kad tik žmogus sugeba užjausti, tik jis gali aukotis vardan kito gerovės. Kaip aš su tuo nesutikau...
*** Jau ilgą laiką iš tetos girdėdavau apie jos kaimynų kalytę Simbą. Kaip dienomis ji kaukia iš liūdesio, kaip nesulaukia dėmesio nei iš suaugusių, nei iš jaunųjų savo šeimininkų. Per dienas - tik būda, grandinė, dažnai tušti dubenėliai, laukimas ir viltis: „Gal dar prieis, prisimins, pavedžios, pamyluos? Juk kažkada viskas buvo kitaip..Ech, kaip seniai tai buvo..." Dar skaudžiau Simbai turi būti stebint vaizdą kaimynystėje - linksma kalytė išlekia laisvai pasilakstyti, ją glosto mylinti šeimininkė, abi grįžta į šiltus namus. Kodėl vieni visų užmiršti nuo ryto iki vakaro trypia purvyną prie būdos, o kiti išpuoselėti, nuglostyti, nubučiuoti guli šalia šeimininko ir vargo nemato? Juoda ir balta tik kelių metrų atstumu...
Simbai pasisekė tik tiek, kad mano teta su marčia neliko abejingos jos liūdnai daliai. Šalia gyvendamos abi nešė kalytei maistą, kirpo kaltūnus, bent kiek pabendraudavo. Įsivaizduoju, kaip keistai turi jaustis nešdamas maistą ir bandydamas pagerinti gyvenimą šuns, kurio šeimininkai ne kokie vos galą su galu suduriantys, geriantys ar neišsilavinę žmonės. Ne, šeimininkai ne tik kad išsilavinę, bet dar ir moko kitus – moteris yra mokytoja, be to – pasiturinčiai gyvenantys verslininkai. Jų vaikai...Turbūt jau nėra ko iš jų norėti, kai toks pavyzdys.
Ir vienaip ir kaitaip su žmonėm buvo kalbėta, tačiau iki šiol jie laikėsi nuostatos, kad šuniui viskas gerai, jis prižiūrimas kaip reikiant, niekam jo neatiduos. Visgi, vieną dieną teta įtikino juos, kad kitur Simbai gali būti geriau ir jie sutiko kalytę atiduoti.
Gerieji žmonės, prašome pagalbos Simbai. Mišrūnė, turinti Kolių veislės kraujo, visą laiką augo pririšta prie būdos. Yra nepaprastai gera, miela, labai draugiška, ypač prieraiši prie vaikų,o jau jos gerumas nenusakomas. Bet va kur bėda: šeimininkai įsigijo verslą, kuriame jie dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Simba beveik metus gyvena nuo ryto iki nakties kieme viena, pririšta prie būdos - niekas jau ja nebesirūpina. Aš [kaimynė] kiek galiu, tiek prižiūriu Simbutę. Simbutės šeimininkai paprašė padėti surasti naujus šeiminkus, sakė net ir būdą atiduos, o jei nerasime naujų šeimininkų, kalytė bus užmigdyta.
O, kad girdetumėt, kaip ji verkia, kai pamato mane ateinančią, kaip jinai šokineja, beto ji tokia yra gera, kad draugauja net su varnomis. Leidzia iš jos bliūdelio imti maistą, visai jų nevaiko, o atsigulusi jas stebi - na tiesiog džiaugiasi nors tokia draugyste... Gerieji mielaširdingi žmonės, jei tik kas nors ieškote šunelio savo namams, tai tikrai gelbėkite Simbutę. Tikrai neapsiriksite, turėsite ir gerą, mielą draugą ir labai sargų šunelį. Simba jaunutė (4m.), sterilizuota ir turi visus skiepus - laiku yra skiepijama.
Daugiau informacijos dėl Simbos tel. 868550280, Milda
