Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Nuaras“. Tikroji istorijos pusė

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nepaisant kilnių gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ tikslų, apie organizaciją nuolat pasigirsta neigiamų nuomonių, todėl „Nuaras“ nori paneigti gandus ir pasakoja apie savo veiklą.

Kaune Šv.Gertrūdos gatvėje įsikūrusios gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklos tikslas – užtikrinti gyvūnų gerovę. Čia rūpinamasi gyvūnų sveikata, benamių gyūnų priglaudimu ir naujų šeimininkų suradimu ar tiesiog pasimetusių augintinių grąžinimu šeimininkams. Nepaisant kilnių organizacijos tikslų, visuomenėje nuolat apie ją pasigirsta neigiamų nuomonių, internetas knibždėte knibžda šmeižiančiais komentarais.

„Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė sako, kad ir ji pati, ir darbuotojai nuolat internete aptinka melagingų pasisakymų, kuriais nepelnytai teisiama jos vadovaujama gyvūnų globos tarnyba. Žmonės netgi prikuria įvairių išgalvotų istorijų, kad tik paaštrintų situaciją. Tokie nepelnyti kaltinimai ne tik kenkia organizacijos įvaizdžiui, bet ir skaudina darbuotojus, kovojančius už gyvūnų gerovę. Todėl nuspręsta nebetylėti ir atskleisti, kas iš tikrųjų yra „Nuaras“ ir ko jis siekia.

„Nuaras“ – žudikai?

„Nuare“ gyvūnėliui išgyventi šansų maža. Jei jo niekas nepriglaudžia, jis yra numarinamas.“; „Nuaras“ ne prieglauda – „Nuaras“ skirtas gyvūnų numarinimui“ – tokios ir panašios nuomonės sklando internete. Apskritai dažnas gyvūnų prieglaudos įvaizdis, susiformavęs visuomenėje, – savaitė ar dvi narve, o paskui numarinimas. Taip manantiems žmonėms reikėtų susipažinti su šios tarnybos statistika. Bendradarbiavimo su Gyvūnų globėjų asociacija dėka per 2009 metus Kauno regiono gyvūnų globos namuose „Nuaras“ neatlikta nė viena eutanazija sveikam, geros psichikos globotam gyvūnui.

Ši organizacija stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio, iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomus ar net pavojingus gyvūnus. Agresyvius augintinius, kurie net yra apkandžioję savo šeimininkus, taip pat neretai pavyksta perauklėti. Sunkus darbas padeda pašalinti gyvūno elgesio problemas, kurios dažnai susiformuoja dėl neteisingo auklėjimo ar jo stokos. Nors ir sunku patikėti, tačiau tie agresyvūs gyvūnai „Nuaro“ darbuotojų dėka tampa puikūs bei ištikimi augintiniai ir nesunkiai adaptuojasi naujų šeimininkų namuose. Todėl šios gyvūnų globos tarnybos veiklos rezultati tokie puikūs – nuo darbo pradžios 2006 m. kovo mėnesį iki 2009 m. gruodžio mėnesio nauji namai surasti 2355 gyvūnams, net 234 gyvūnus pavyko sugrąžinti jų tikriesiems savininkams.

Be to, ne tik šie skaičiai paneigia klaidingą nuomonę, jog „Nuaras“ yra žudikai. Tą liudija ir realios gyvenimiškos istorijos. Viena jų įvyko visai neseniai. Šių metų vasario 11 dieną į tarnybą užsuko pagyvenusių sutuoktinių pora, nešina pintine su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais. Atėję žmonės reikalavo, kad gyvūnėliai būtų užmigdyti, nes jie neturi kam juos atiduoti, o patys auginti irgi nenorintys. Direktorė J.Gustaitienė atsisakė įvykdyti prašymą – tai prieštarauja ne tik organizacijos nuostatoms, bet ir žmogiškumui, juk šuneliai buvo visiškai sveiki. Tada vienas iš sutuoktinių pareiškė, kad jie tiesiog paliks gyvūnus „Nuaro“ globai, tačiau priimti tarnyba jų taip pat negalėjo, nes šunyčiai priklausė Lietuvoje draudžiamų laikyti veislių sąrašui. Kai darbuotoja atvykusiesiems parodė tai liudijantį įstatymą, šeimininkai tiesiog susirinko naštą ir greitai išėjo dar burbteldami, kad „Nuaras“ verčia juos daryti nusikaltimą. Tai reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad jie ketina rasti kitą būdą kaip numarinti vargšus gyvūnus. Su tokiu žmonių neatsakingumu gyvūnų globos tarnybos darbuotojams tenka susidurti kasdien. Jei gyvūnų neatsakingi šeimininkai neatneša eutanazijai ar patys nenužudo, tai tiesiog išmeta juos į gatvę, iš kur jie gerų žmonių dėka atsiranda gyvūnų prieglaudoje.

„Nuaras“ tėra pelno siekianti organizacija?

2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis, kuriame nagrinėjama dar viena su „Nuaro“ šmeižtu susijusi istorija. Jame pasakojama moters, į šią tarnybą atvežusios rastą gyvūną, istorija. Kaip teigia minėtas informacijos šaltinis „Beglobį suvargusį mažą šunelį šalikelėje radusi ir pas gyvūnų globėjus jį pati nuvežusi kėdainietė pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Gyvūnų globėjai jau po keliolikos minučių šunelį numarino, prieš tai dar paėmę iš gelbėtojos 70 litų.“ Moteris teigia, jog buvo šokiruota mirties nuosprendžio rastam šuneliui įvykdymo greičio. Po dešimties minučių jai taip pagailo šunelio, kuriam vargu ar būtų surasti nauji šeimininkai, kad nusprendė dar kartą paskambinti į gyvūnų globos bendrovę ir paprašyti grąžinti jai keturkojį.

„Mąsčiau, kaip galėčiau jam padėti, ir kad negerai pasielgiau dėl skubos taip greitai jį palikdama. Turiu kieme tuščią voljerą, galėjau jį tenai apgyvendinti. Visokios mintys sukosi galvoje. Tad dar kartą paskambinau į „Nuarą“ dėl jo. Ir man pasakė, kad šuo jau numarintas, o jam įtarta pasiutligė“ – kalbėjo kėdainietė. Tačiau ji neturėtų stebėtis „Nuaro“ sprendimu, nes visų pirma, ji pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe. Antra, moteris turėtų suprasti, kad gyvūnas nebuvo numarintas be priežasties. Kvalifikuoti veterinarai nustatė, kad šuo yra labai senas, aklas, ligotas,  be to, dar galintis sirgti pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas, nes šuo jau vos ir ant kojų bepastovėjo – būklė buvo kritinė. Be to, J.Gustaitienė sako, kad, jeigu būtų buvusi tik kritinė būklė, bet šuo jaunas, tai jis jokiu būdu nebūtų užmigdytas. „Nuaras“ visada, jei tai tik dar įmanoma, kovoja už gyvūnėlio gyvybę.

Na, o kalbant apie kėdainietės pasipiktinimą dėl 70 Lt mokesčio reiktų pasakyti, kad tai yra normalu ir savaime suprantama. Juk gyvūnų globos organizacija negali visiems padėti nemokamai. Kainuoja ir vaistai, reikalingi eutanazijai, ir gyvūnų palaikų utilizavimas. Galų gale, juk ir veterinarams reikia mokėti algas – jie irgi privalo turėti už ką pragyventi. „Nuaro“ kaltinimas pelno siekimu ir savų interesų tenkimimu yra nepagrįstas ir sukeltas stiprios emocionės reakcijos. Atvirkščiai, čia dirba kvalifikuoti, be galo mylintys gyvūnus ir atsidavę savo darbui žmonės. Galima teigti, kad pagalba gyvūnams jiems yra ne darbas, o gyvenimo būdas.

Gyvūnai laikomi baisiomis sąlygomis?

„Tai ne globos namų švarūs narvai su vienu ar dviem globotiniais, tai surūdiję kalėjimo grotos.<...> Ar yra nuolat vandens? Nemanau.“; „Tikrai žiauriomis sąlygomis gyvena gyvūnai „Nuare“. Kartais pagalvoji, o gal geriau tiems gyvūnams laisvėje, vis koks geras žmogus atsiras ir numes kąsnelį, negu būti laikomiems „tokiomis sąlygomis“ – komentuoja interneto skaitytojai.

Žinoma, gyvūnų prieglaudoje gyvūnai nemiega ant pliušinių pagalvėlių, nelaka iš paauksuoto dubenėlio, tačiau jų laikymo sąlygos nėra nei baisios, nei netinkamos. Kiekvienu globotiniu yra rūpinamasi, kiekvienas turi savo dubenėlį su vandeniu, kiekvienas gauna subalansuotą maistą. Kai kurie žmonės, pasiėmę auginti gyvūną iš „Nuaro“ net stebisi, kaip gerai jie įmitę, kokie jie sveiki ir stiprūs. Be to, nuoširdžiai atsidavę darbuotojai stengiasi ne tik pamaitinti ir suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams, bet ir skirti jiems dėmesio. Reikia tik džiaugtis užuot smerkus, kad žmonės turi tiek entuziazmo padėti likimo nuskriaustiems gyvūnams. Žinoma, būtų nuostabu, kad prie viso to prisidėtų ir kuo daugiau visuomenės narių. Gyvūnų prieglauda pilna šunų ir kačių, laukiančių naujų šeimininkų. Tad užuot smerkę ir kaltindami nebūtais dalykais, nelikime abejingi keturkojams draugams.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt