Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo TO kenčia daugiau nei pusė lietuvių

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiandieninis gyvenimas kai kuriems iš mūsų neįsivaizduojamas be daugelio dalykų: televizoriaus, kompiuterio, telefono, kitų išmaniųjų informacinių technologijų. Deja, ir be... padidėjusio kraujospūdžio. Tyrimais įrodyta, jog padidėjęs kraujospūdis Lietuvoje šiandien vargina daugiau nei pusę žmonių.

Šiandieninis gyvenimas kai kuriems iš mūsų neįsivaizduojamas be daugelio dalykų: televizoriaus, kompiuterio, telefono, kitų išmaniųjų informacinių technologijų. Deja, ir be... padidėjusio kraujospūdžio. Tyrimais įrodyta, jog padidėjęs kraujospūdis Lietuvoje šiandien vargina daugiau nei pusę žmonių.

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Egidija Rinkūnienė, nuolat didesnis nei įprastai kraujo spaudimas yra moksliškai įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Jis gali išprovokuoti širdies raumens (miokardo) infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, širdies nepakankamumą, regėjimo sutrikimus. Kitaip tariant, kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Keli pakilimai - jau liga?

Kraujospūdis, pasak gydytojos E. Rinkūnienės, nėra pastovus dydis, keli jo pakilimai nelaikomi liga. „Taip jau yra, kad kraujospūdis dažnai padidėja be jokios aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jai įtakos turi: paveldimumas, amžius (dagiau 35 metų), rūkymas, alkoholis, gausus kavos vartojimas, per mažas ar, priešingai, per didelis fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, diabetas, padidėjęs kraujo riebalų - cholesterolio kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis), sūrus maistas. Moksliškai įrodyta, jog kraujospūdžio padidėjimą gali lemti simpatinės nervų sistemos, hormonų įtaka, taip pat arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, druskos bei skysčių sankaupos organizme. Retesniais atvejais kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiais atvejais nustatoma antrinė arterinė hipertenzija", - tvirtina kardiologė.

Sumažinti galima ir be vaistų

Anot gydytojos E. Rinkūnienės, nedidelį kraujospūdžio padidėjimą galima sumažinti sureguliavus kūno svorį, metus rūkyti, reguliariai mankštinantis, sumažinus druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekį maiste. Taip pat valgant daugiau žuvies, žalių daržovių, vaisių bei uogų, kurios turtingos kalio, atsisakant alkoholio ar jį vartojant itin saikingai, reguliariai atsipalaiduojant, ilsintis, išmokus nepulti į paniką stresinėse situacijose. „Svarbu atminti, jog padidėjęs kraujospūdis turi būti gydomas nuolat, o ne priešokiais. Dauguma žmonių, gydydami padidėjusį kraujospūdį, daro klaidų: nereguliariai vartoja vaistus, kitaip tariant, juos geria tik tada, kai pajunta simptomus arba vartoja per mažas vaistų dozes ir tokiu būdu nepasiekia reikiamo kraujospūdžio sumažėjimo. Dalis žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, apie tai nė nežino, nes jo nematuoja. Yra ir tokių, kurie apskritai užsiima „savigyda" - nutraukia gydymą, klauso draugų ir kaimynų patarimų", - teigia kardiologė.

Gydytojos išsakytas mintis papildo vaistininkė Zita Janušauskienė. „Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti kraujospūdį, įvertinti savo savijautos būklę. Deja, tai prisimena ne visi", - tvirtina vaistininkė. Anot jos, derėtų atminti ir tai, jog širdžiai ir kraujospūdžiui naudinga profilaktiškai pavartoti specialių vitaminų, maisto papildų, žolinių preparatų. Žinoma, tai daryti reikėtų pasitarus su gydytoju. „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vitaminai ir mikroelementai: C, E, β karotinas, selenas sumažina streso, rūkymo, kitų žalingų veiksnių daromą žalą kraujagyslių sienelėms. Kalis - palaiko magnio kiekį organizme, magnis - reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, stabilizuoja širdies ritmą, gerina kraujotaką. Maisto skaidulos, nesočiosios omega riebalų rūgštys padeda iš organizmo pasišalinti „blogajam" cholesteroliui, rutinas stiprina kraujagyslių sieneles, gudobelė reguliuoja kraujo spaudimą. Labai sveika profilaktiškai gerti valerijono, melisų, kraujažolių, jonažolių, mėtų arbatų - jos padeda širdžiai nusiraminti", - pasakoja vaistininkė.

Kaip teisingai pasimatuoti?

Norint sumažinti tikimybę susirgti minėtomis ligomis, būtina reguliariai matuotis kraujospūdį. Kaip tai teisingai padaryti patiems, namų sąlygomis? - Prieš matuojantis kraujo spaudimą patartina negerti kavos ir nerūkyti, taip pat nevartoti kraujospūdį mažinančių vaistų. - Geriausia dėvėti laisvus drabužius. - Prieš matuojant kraujo spaudimą svarbu 5-10 minučių pabūti ramiai: pasėdėti patogiai atsirėmus, ant žemės nuleistomis kojomis. - Matuojant kraujo spaudimą patartina nesijuokti, nesikalbėti, neverkti, nebūti išsigandus, nepatirti jokių kitų stiprių emocijų, neužsiimti jokia kita veikla. - Kraujospūdį rekomenduojama pamatuoti kelis kartus, tarp matavimų darant 1-2 minučių pertrauką. - Kalbant apie kraujospūdžio matuoklius, manžetė, į kurią pučiamas oras, turi būti tinkamo dydžio (jei reikia, ją galima pareguliuoti). Manžetė dedama ant dešinės rankos žasto, maždaug širdies aukštyje. - Matuojant kraujo spaudimą, geriausia ranką laikyti padėtą ant stalo. - Jei to reikia, prieš matuojantis kraujo spaudimą rekomenduojama nusišlapinti, (perpildyta šlapimo pūslė gali turėti įtakos kraujospūdžio duomenims). Dėmesio! Būtina atminti, jog objektyviai vertinti kraujo spaudimo pokyčius galima tik tada, kai jis matuojamas reguliariai, maždaug tuo pačiu metu, kasdien.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt