Sparčiai artėjant Savivaldybių tarybų rinkimams, kurie įvyks 2011 vasario 27 dieną, kiekviena partija stengiasi iškelti savo kandidatus. Taigi artėjant tokiems rinkimams, norėtųsi pakalbėti apie žodžio laikinumą, atsakomybę ir politiką.
Nuo pat vaikystės iki garbaus amžiaus mes kiekvienas kuriame kažką sau, savo ar savam...
Visą ilgą mūsų kelią, nuo pat mažumės iki dabartinės mūsų kasdienybės, mus „lydi“ žodžiai. Mes kalbame, bendraujame, mylime ir nekenčiame. Vieni tų, kurie stipriausiai daro įtaką mums ir mūsų gyvenimui, yra žodžiai. Žodžiai kaip saldainiai, kuriuos ragaudamas pajunti: skanu ar netinkama. Žodžiai džiugina, jaudina, skaudina, žeidžia, paguodžia ar liūdina.
Turbūt prisimenate, kai vaikystėje užsigeisdavote lėlės, ar spalvoto automobilio, o tėvai dalindavo pažadus, kad nupirksim rytoj arba jeigu būsi geras, per gimtadienį gausi. Tie žodžiai vadinami pažadais, kurie jau tuomet mažam žmogeliukui buvo labai svarbūs, o ašaros byrėdavo kaip pupos, jeigu artimiausių žmonių pažadai, kuriais tiki ir pasitiki yra nieko verti ir miršta pamažu paskutinės viltys...
Dabar pažvelgus į šią situaciją kyla juokas bei darosi liūdna. Žmonės jaučiasi susvetimėję ir tarsi pasidalina į kelis tipažus. Vieni jų dalina pažadus ir jų niekada netesi, kiti visai nedalina pažadų, nes žino, kad kitas asmuo gali patirti didelį nusivylimą dėl jų pažadų, o tretieji dalina ir tikisi, kad vieną nekaltą melą pridengs kitu nekaltu melu, o tuomet jau pusė gyvenimo bus vien melas...
Nors mūsų parlamentarai turbūt nesiskirsto į tuos tipažus, nes, kai tik artėja rinkimai, jie dalina pažadus kaip saldainius vestuvių puotoje. Valdininkams reikėtų iš eilinių Lietuvos darbuotojų pasisemti atsakingumo ir nuoširdumo. Galbūt tai juos labiau priverstų susimąstyti apie atsakomybę prieš patį save, kaip žmogų, ir prieš visus rinkėjus. Žinoma, tai nėra lengva, nes pasirinkus tuščių pažadų kelią jiems lengviau pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, o balsų dauguma garantuota. Tik nereikėtų pamiršti, kad tušti pažadai kaip ir bjaurios, tuščios kalbos, kuo daugiau jų kalbame, tuo mažiau „suvaldome“ savo gyvenimą.
Taigi artėjant Savivaldybių tarybų rinkimams, norėtųsi palinkėti atsakingumo, prasmingesnių darbų ir kalbų bei kuo mažiau „pasinerti“ į snaigių sukūrį, nes jos ištirpsta labai greitai, o tuomet lieka tuščios kalbos, ir vietoj rinkėjų balsų daugumos, lieka tik tušti saldainių popieriukai.
Reporterė: Agnė
