Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuomonė. Kas laukia Lietuvos atominių monstrų pašonėje?

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Po kovo mėnesį įvykusios Fukušimos jėgainės katastrofos, visos valstybės susimąstė apie AE keliamas grėsmes ir dauguma jų ėmė stabdyti naujų jėgainių statybų projektus. Tuo tarpu Lietuvai tenka „garbė“ drebėti iš baimės ir būti įkaite, visai netoli mūsų sienos statomų atominių monstrų.

Po kovo mėnesį įvykusios Fukušimos jėgainės katastrofos, visos valstybės susimąstė apie AE keliamas grėsmes ir dauguma jų ėmė stabdyti naujų jėgainių statybų projektus. Tuo tarpu Lietuvai tenka „garbė“ drebėti iš baimės ir būti įkaite, visai netoli mūsų sienos statomų atominių monstrų, ką patvirtina Sergėjaus Bojarkino žodžiai ir vieši pasireiškimai.

Statybos jau pradedamos. Eilinį kartą pavėlavome imtis priemonių savo interesų gynimui. Esame raminami „naujų saugių rusiškų reaktorių idėjomis“, Europos pažadais prižiūrėti statybas bei tikėjimu sugriežtintais saugos reikalavimais bei sąžiningu jų vykdymu. Kaip įprastai, Lietuva priima Baltarusijos ir Kaliningrado žodžius kaip saldainius, vis tikėdama ir laukdama kokių nors permainų ir bent menkiausio atsižvelgimo į mūsų valstybės interesus bei partnerystę. Be abejonės faktai rodo kitokį požiūrį į mus bei kitas Europos valstybes.

Pagaliau, nesulaukusi pokyčių bei rimtesnio Europos palaikymo, Lietuva pakėlė akis ir garsiai prabilo apie galimas sankcijas iš mūsų pusės, tokias kaip Baltijos AE prekių ir paslaugų nevartojimas, pasigirdo ryžtingos kalbos apie aplinkosauginį vertinimą ir nepalankų bei nepritariantį Lietuvos balsą, baigėsi saldainių dalinimai ir buvo parodytas tikrasis veidas. Be pagražinimų ir malonių šypsenų.

Visų pirma, cituojant Rusijos valstybinės kompanijos „Rosatom“, vykdančios Baltijos atominės elektrinės projektą Kaliningrado srityje, programų direktoriaus Sergejaus Bojarkino žodžius: „priversim Lietuvą susitarti dėl jėgainės Kaliningrade aplinkosauginio vertinimo“, kyla klausimas, kas slepiasi už viso šio fasado ir ką gali dar pamatyti Lietuva, kad būtų patenkinti Rusijos norai?

Tęsdamas savo žodžius S.Bojarkinas sakė, kad kainos bus ne tik priimtinos, bet tokios mažos, kad Lietuva tikrai pirks energiją. Drąsūs žodžiai, tik kažkodėl skaičių S.Bojarkinas nepaminėjo.

Antra, šią savaitę mūsų žurnalistai ruošėsi vykti į Astravo rajoną apžiūrėti statybvietės, aplinkos, darbų, tačiau Baltarusijos URM pareiškė, jog „tai – (atominės jėgainės statybos) yra Baltarusijos reikalas, ir jos neturėtų dominti nei Lietuvos , nei kitų Europos valstybių“.

Trečia, Aleksandras Lukašenka penktadienį, kalbėdamas apie kitus galimus partnerius dėl AE statybų pranešė apie Maskvos pasiūlymus: „Iš pradžių jie mums pasiūlė dvigubą kainą. Sakėme, kad už tokią kainą elektrinės nestatysime“, – nurodė A.Lukašenka. Vėliau Rusija pasiūlė „įsteigti kažkokią tarpininkų bendrovę, kuri pardavinės Baltarusijos elektros energiją Vakarų šalims“.

Toks pasisakymas turėtų būti aiški nuoroda į tai, kokį vaidmenį planuoja atlikti Rusija dėliodama savo reaktorius Europos šachmatų lentoje. Kaip kreditorius gan daug teisių sau suteikia, pavyzdžiui, tokių kaip energijos paskirstymas ir perpardavimas Europos šalims.

Motina Rusija vėlei nusprendė mumis ir mūsų energija pasirūpinti, tačiau kas slepiasi už tariamai mažų būsimų kainų, jei jos tokios bus? Jau dabar atvirai reiškiama, kad į Lietuvos nuomonę nebus atsižvelgiama, naudojantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) mechanizmais, kuriuos parekomendavo ir Baltarusijai, siekiant susitarti su Lietuva dėl branduolinės jėgainės statybos jos pasienyje. Ko dar galima tikėtis iš tokių „partnerių“? Jei ne karinė priespauda, tai ekonominė ir energetinė... Ir kaip be baimės susieti savo energetinį saugumą su kompanija, taip atvirai deklaruojančia tokius savo tikslus?

Jėgainę Baltarusijoje, Astravo rajone, statyti įsipareigojo ta pati „Rosatom“ Rusijos įmonė. Pirmos sutartys jau pasirašytos. Gal tai ir išprovokavo pagaliau mūsų šalies bent šiokius tokius veiksmus... Tik ar sugebėsime toliau eiti šiuo keliu, ar vėl bus imta nuolaidžiauti.? Šiuo metu susitarimo nėra randama nei verslo korpuse, nei diplomatiniuose vandenyse.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ramino, tikindamas, kad Lietuva gali priversti Baltarusiją atsisakyti Astravo branduolinės jėgainės tiek užsienio politikos priemonėmis, tiek kaimyninės šalies importo ribojimu.

„Pagrindinė sritis yra užsienio politikos priemonės, tai yra tiek Vyriausybės lygiu, tiek Užsienio reikalų ministerijos lygiu, tiek kitų valstybių – tarpparlamentine Baltijos šalių asamblėja, gali būti keliama ES Parlamente“.

Mūsų diplomatai vis dar negali atsakyti į klausimą, kodėl pasirinkta AE statybų vieta yra būtent tokioje geografinėje padėtyje ir paaiškinti, kodėl taip arti Lietuvos sienos, nors spėjimų būta įvairių. Daug klausimų kyla, ar tai manipuliacijos slepiančios subjektyvius kėslus, ar tapsime ir vėl priklausomi, ar netapsime Rusijos įkaitais, kai laisvi esame vos du dešimtmečius... Verta susimąstyti ne tik apie naujųjų „Černobylių“ statybų galimus padarinius ir katastrofos grėsmę, tačiau ir apie ekonomines bei energetines katastrofas, galinčias mus ištikti nesiimant jokių būtinų veiksmų reikiamu laiku.

Tomo Lukšio/BFL nuotr.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt