Buvo surengtos penkios apklausos bandant išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti Kauno pilis. Ir visose jose 69 – 94 % apklaustųjų pasisakė už tikroviškai atkurtą pilį, kiek galima panašesnę į kadaise buvusią, panaudojant tradicines medžiagas (plytas, akmenis, medieną), kiek galima panašesnes į kadaise buvusias. Apklausos lapai su 3222 parašais, reikalaujančiais Kauno pilį atkurti taip, kaip buvo atkurta Trakų pilis, buvo pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Tačiau Rimantas Mikaitis karštai palaikė modernios pilies variantą, panaudojant modernias medžiagas. Jo įtaka buvo didžiulė, nes kai realiai pradėjo ryškėti atkuriamos pilies konturai, jis ėjo vicemero pareigas, ir pagal koalicinę sutartį jam buvo pavesta vadovauti Kauno miesto plėtros ir statybos reikalams, taigi ir pilies atkūrimo reikalams. Koks viso to vadovavimo rezultatas dabar gali įsitikinti kiekvienas. Ar Kauno pilis yra panaši į pilį, ar greičiau primena pilies karikatūrą, tesprendžia kiekvienas pats, pasižiūrėjęs į „atkurtą“ pietrytinį bokštą ir dalį sienos.
Žodį „atkurtą“ rašau kabutėse, nes pats Kultūros paveldo departamentas pripažino, kad tai, kas padaryta su pilimi, nėra atkūrimas. Nors ir projektavimo užduotyje, ir techninėse sąlygose, ir sutartyje su atkūrimą finansavusiais norvegais, ir pačiame projekte vartojama sąvoka – atkūrimas, bet pasirodo ne visiems yra būtina laikytis sutarčių ir įstatymų. Ot darau ką noriu ir ką jūs man.
O R. Mikaičiui tapus Kauno miesto meru, jam parūpo ir tolesnė Kauno pilies ateitis. Šių metų balandį pradėta ruoštis pilies ir gretimų teritorijų sutvarkymo konkursui. Kaip jau įprasta, savo piliečių nuomonė valdantiesiems rūpėjo mažiausiai. O kad jie netrukdytų reikštis moderniosios architektūros šalininkų išradingumui ir novatoriškumui, rengti konkurso sąlygas patyliukais buvo pavesta Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET), kurioje daugumą ir sudaro moderniosios architektūros šalininkai. Jų sudarytoje vertinimo komisijoje nėra nei vieno profesionalaus restauratoriaus, istoriko, pilių specialisto, nors tokie patys siūlėsi.
Tiesa, kad sudarytų kažkokį demokratiškumo įspūdį, KAUET į komisiją savo nuožiūra įrašė ir du visuomenės atstovus. Vieno iš jų nei kas matė, nei girdėjo, nes Kauno pilies reikaluose jis apskritai niekur niekada niekaip nėra reiškęsis. Kas turi atstovauti visuomenei, civilizuotoje Europoje sprendžia pačios kultūros paveldu besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Bet mūsų KAUET tai nusprendė vienvaldiškai, net neatsiklausdama suinteresuotų visuomeninių organizacijų.
O kad kažkas pašalinis neįsiterptų ir nesugadintų taip gražiai surežisuotos konkurso komedijos, nuo balandžio iki rugsėjo buvo miegama. Atsibudus per mėnesį galvotrūkčiais buvo sukurptos konkurso sąlygos vis aiškinant, jog reikia skubėti, nes jau visiškai nebeliko laiko. Ir dabar paruošti projektui yra skirta tik pora savaičių. Net ne specialistui yra aišku, kad terminai paruošti Kauno pilies ir aplinkinių Senamiesčio teritorijų sutvarkymo projektui skaičiuojami mėnesiais, o gal net ir metais. Tad realiai dalyvauti jame galės tik tas, kuris tokį projektą jau turi, todėl ir nugalėtojas šioje komedijoje yra nesunkiai nuspėjamas.
Aišku, konkursas yra konkursas, ir jame turėtų dalyvauti bent keli dalyviai. Todėl galima turėti įtakos, pavyzdžiui, savo studentams, kad jie sudalyvautų konkurse. O jei jų projektai neatitiks minimalių reikalavimų ir gali būti atmesti, tai irgi ne bėda. Šios konkurso komedijos organizatoriai numatė ir tokį atvejį, paskutiniu momentu pakoregavo sąlygas, ir dabar konkursas bus laikomas įvykusiu net ir tuo atveju, jei jame dalyvaus tik vienas vienintelis dalyvis.
Na, o įdomiausia bomba konkurso sąlygose yra projekto vertinimo kriterijai. Visos visuomenės apklausos parodė, jog žmonėms rūpi išsaugoti Kauno pilies, bei senamiesčio savitumą. Vakarų Europos istoriniuose miestų centruose irgi nesielgia tarsi drambliai krištolo parduotuvėje, nes ten yra branginamas istorinis paveldas. Pavyzdžiu galėtų būti atstatomi Pompėjos namai, atkurtas Šekspyro teatras Londone, baigiamas atstatyti visas istorinis Drezdeno centras. Bet mūsų konkurso rengėjų požiūris visiškai kitoks ir jie projektus vertins pagal visiškai kitokius kriterijus. Svarbiausi jiems yra: sprendinių originalumas ir naujumas, erdvinio sprendimo įtaigumas. Ir nė žodelio apie Senamiesčio savitumo išsaugojimą, to, ką dar galima atkurti, atkūrimą.
Skaitytojui čia gali kilti klausimai: o kokią teisę turi viešoji įstaiga KAUET primetinėti visiems savo gana ekstremistinį skonį? Kodėl pažeidžiami įstatymai, reikalaujantys priimant sprendimus užtikrinti suinteresuotų visuomeninių organizacijų dalyvavimą, reikalaujantys deramai atsižvelgti į visuomenės nuomonę? Kodėl prokuratūra nemato, kai šitaip yra pažeidžiamas viešasis interesas?
Tai tame ir visa bėda, kad prokuratūra nemato, todėl, kad jie dar vis tebetiria. Ir, matyt, tirs iki tol, kol bus galima pasakyti „Ačiū, jau nereikia“.
Vilniuje pastatytas kanalizacijos vamzdis. Bet kur jau čia jiems su kauniečiais lygintis? Mes dabar savo kanalizacijos vamzdį pastatysim pačioje Kauno pilyje. Konkurso sąlygos tai netgi įpareigoja. Antraip nebūsi konkurso nugalėtoju. Šis Rimanto Mikaičio atsisveikinimas nuskambės tarsi Fantomaso juokas: „Ot atsisakėt mano paslaugų, tai va aš jums!“
