Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NUOMONĖ. Krepšinio aistroms nurimus...

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Savaitė po Europos krepšinio šventės, o tai atrodo taip toli. Gal dėl to, kad mūsų krepšininkai iš niekur neparskrido.

Savaitė po Europos krepšinio šventės, o tai atrodo taip toli. Gal dėl to, kad mūsų krepšininkai iš niekur neparskrido. Gal dėl to kalti vyrukai su geltona apranga iš šalies, kurią dar ilgai keiksnosim nors ir nesame tikri, kur ji yra. O gal kaltas Kubilius... Daug rimtų ir ne tokių rimtų „gal" galima susigalvoti, tačiau po švenčių visuomet taip būna. Skaičiau straipsnį, kurio autoriui iš tiesų dažnas žurnalistas galėtų pavydėti „plunksnos lengvumo", ir susimąsčiau, ar tikrai, ar tikrai mes tokie „geltoni, žali, raudoni"? Kalbu apie paprastus mirtinguosius. Ar buvote kaip nors pasipuošę savo būstą, darbovietę ar, pavyzdžiui, kluoną lietuviška atributika?

Taip, parduotuvės, barai ir visos kitos įstaigos, kurios esti suinteresuotos iš žmonių išvilioti kuo daugiau pinigų, puošėsi ir siūlė puoštis aktyviai. Taip, atributikos buvo daug kur, bet čempionato metu dažnai teko išvykti užmiestin, o ten vaizdas buvo visai kitoks. Čia žmonės žinojo, kas vyksta ir stebėjo mūsiškių kovas, tačiau vartotojiškoj visuomenėj tokie žmonės drąsiai gali būti vadinami nenaudingais ta prasme, jog neapsikarstė savo namų trispalvėmis girliandomis, nepirko triukšmalazdžių ar skarelių. Gal tik alaus išgėrė kiek daugiau nei įprasta... Ir vėl „gal".

Ir čia pagal visas internetinio komentavimo taisykles turėčiau sulaukti kažko panašaus į „ė, paskaityk straipsnį apie pelną, kurį atnešė EČ". Bet, žinokit, specialiai neskaitysiu. Nes man krepšinis nėra religija ta prasme, jog po mišių būtinai reikia suskaičiuoti, kiek davatkos suaukojo pinigėlių ir pasvarstyti, kaip dar daugiau jų gauti. Nenusipirkau nei vieno trispalve pažymėto daikto, nepuošiau namų ir net mašinos veidrodėlių (smagu ir tikrai nieko blogo, kad žmonės taip darė). Bet didelėmis ašaromis verkiau, kai apmaudžiai nepasisekė, o taip pat nuoširdžiai džiūgavau pergalėmis bei suteikta viltimi kitų metų Olimpines žaidynes stebėti kaip šventę, iš kurios Lietuvos rinktinė parskris ir jokie tikri ar natūralizuoti makedonai nenugvelbs iš po nosies medalių. Ten gi mes būname tie nykštukai, kurie skriaudžia milžinus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt