Po truputį atšalus porinkiminėms aistroms, kurių ne taip jau daug buvo, susimąsčiau, kas pasikeitė po rinkimų, drąsiai sakydamas, jog turbūt niekas. Aišku, kalbu ne apie mandatų savivaldybėse skaičius, bet apie rinkėjų aktyvumą vasario 27-ąją.
Besidžiaugdamas, jog Klaipėdoje vėl liberalios jėgos valdžioje, noriu pastebėti ir širdies nedžiuginantį niuansą. Klaipėdos mieste balsavo vos 33,55 proc. rinkėjų (tai yra 47 tūkst. iš 141 tūkst. balso teisę turinčių klaipėdiečių). Nuo tada, kai pradėjau domėtis politika pastebėjau, jog mūsų tautiečiai puikiai moka peikti valdžią, blogu žodžiu atsiliepti apie valdininkus, netgi tyčiotis iš jų. Vienas, ir turbūt pats svarbiausias, patyčių obejektas yra „Tautos prisikėlimo“ partija. Bet kai paklausi žmogaus, kas tą partiją išrinko, retas turi atsakymą. Ką jau kalbėti jog jie, valdžios „klounai“, yra valdančiojoje koalicijoje.
Neretai girdėjau ir užgaulius žodžius, skirtus miesto merui. Jis kaltinamas tuo, kad vos žodį išlemena, bet ar jis kaltas dėl to, kad klaipėdiečiai kadaise išrinko jo vedamą partiją? Būtent mes, Lietuvos piliečiai, esame atsakingi už tai, kas „vairuoja“ mūsų gyvenimus, būtent mes turime juos rinkti, o matant tokius atėjusių balsuoti rinkėjų skaičius, suprantu jog, realiai, niekas tos valdžios ir neišrinko. Kas mums yra? Kodėl nesugebame gražų sekmadienio rytą pakelti akių nuo „žydrųjų ekranų“ ir skirti savo penkias minutes laiko tam, kad matytume savo miestą ar šalį bent šiek tiek pakeistą, kodėl mes nenorime gyventi geriau? Kodėl visa tauta negali atsistoti ir pasakyti „mes išrinkom tuos, ką norėjom“, vietoj tos jau nuvalkiotos frazės „juos išrinko kiti“.
Po šių rinkimų apklausiau savo pažįstamus, ar jie reiškė nuomonę balsuodami. Retas jaunuolis atsakė teigiamai. O iš vyresnio amžiaus žmonių girdėjau tik tokias frazes: „Nėra už ką balsuoti“, „Vis tiek norėjau, jog ši partija laimėtų“. Dėl pirmosios frazės galiu pasakyti, jog jei nėra už ką balsuoti, galima ateiti ir sugadinti biuletenį. Tai padaryti netgi lengviau, negu balsuoti už pasirinktą kandidatą. Tada valdžios atstovai bent jau pamatys, kad nėra jie taip mėgstami, kaip jiems atrodo, kad tauta ne taip pasitiki jais, o tada ir sprendimus atsargiau priiminės. O dėl antrosios frazės galiu pasakyti tik tiek: jei taip norėjai, kad liberalų sąjūdis būtų savivaldos daugumoje, galėjai ateiti, balsuoti, gal vietoj septynių mandatų būtų buvę aštuoni, devyni, o gal ir visas trisdešimt vienas.
Pats buvau rinkimų stebėtojas, mačiau, kaip viskas vyksta, apylinkėje tikrai nebuvo ką veikti, nes žmonių pasyvumas stebino... O ypač jaunimo. Norėjosi rėkti: „Lietuvos ateitie, kur tu?“, o Lietuvos ateitis tuo metu leido laiką namie, prekybos centruose, ar kažkur, kur smagu. Aišku, būtų dar smagiau jei jaunuoliai būtų išreiškę savo nuomonę visu pajėgumu. Manau, kad energija spinduoliuojančiam, gražiam Klaipėdos jaunimui tikrai lengviau atlėkti ir pabalsuoti, negu senyvo amžiaus žmonėms, kurių buvo daugiausia. Kartu norisi džiaugtis, jog yra neabejingų valstybei žmonių, bet jei tie neabejingieji išliks tie patys asmenys, po kokių dvidešimties metų, balsuos 15 proc. rinkėjų. Dėl jaunimo pasyvumo nei vienas jaunimo atstovas nepateko į miesto savivaldą, matome jog Klaipėdos miestas „diedukų“ rankose, o kas atsižvelgs į jaunuolių poreikius? Jei žiūrėsime į valdininkų amžių – niekas. Lieka tik tikėtis, kad nors vienas tarybos narys atsižvelgs ir į jaunimo poreikius.
Kaip jaunimą priversti balsuoti? Dalyvauti savivaldos rinkimuose, jie dalyvavo. Štai konservatoriai septintu numeriu pažymėjo M.Denisenko, Darbo partija šeštu numeriu pažymėjo L.Bainoravičiūtę, kurie abu yra itin aktyvūs nevyriausybinėje jaunimo veikloje. Liberalų sąjūdis devintu numeriu delegavo L.Skrupskelienę, kuri degė noru dirbti jaunimui, ar taip pat užsidegusį E.Norkų. Nei vienas iš jų nepateko į Klaipėdos savivaldą. Klaipėdai netrūksta jaunimo lyderių, mūsų miestui trūksta noro turėti juos valdžioje. Šiam „nesklandumui“, mano nuomone, yra vienas vaistas – elektroninis balsavimas, kurį Seime intensyviai blokuoja „Tėvynės sąjungos“ atstovai. Elektroniniu būdu tikrai daugiau žmonių balsuotų, ypač jaunų. Ne retas jaunuolis leidžia laiką naršydamas inetrnete, todėl ir balsuoti rinkimų dieną galėtų, jei jau taip tingisi tuos kelis metrus iki rinkimų apygardos nueiti.
Taigi kyla natūralus klausimas, ar mes kada nors galėsime didžiuotis savo valdžia? Manau, turime ir galime rinkti valdžią ir jaustis atsakingais už savo sprendimus. Tiesiog reikia balsuoti ir išreikšti nuomonę rinkimuose, kalbu apie tai su naivia viltimi, jog tautiečiai „nusiaubs“ balsadėžes per ateinančius Seimo rinkimuos.
Teksto autorius: Saulius Žukauskas, Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkas
