TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

NUOMONĖ. Skauduliai, kuriuos atvėrė karas dėl alkoholio reklamos išsaugojimo

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors alkoholio reklamos draudimo išsaugojimo klausimas dar nėra išspręstas, pabandysiu pažvelgti į jį kiek iš šalies ir apibendrinti, kas paaiškėjo, stebint „fronto liniją".

Nors alkoholio reklamos draudimo išsaugojimo klausimas dar nėra išspręstas, pabandysiu pažvelgti į jį kiek iš šalies ir apibendrinti, kas paaiškėjo, stebint „fronto liniją".

Pirmiausia tapo aišku, kad, atsiradus interesų konfliktui ir spaudimui, politikai pradeda vengti diskusijų. Paradoksalu, tačiau tuo pat metu teigiama, jog su radikalais diskutuoti neįmanoma. Tačiau realybėje durys į frakcijų susitikimus yra uždarytos, o bandymas prisikviesti Seimo narius į jų patogumui pačiame Seime organizuojamas diskusijas alkoholio kontrolės tema patiria fiasko.

Neabejoju, alkoholio, tabako kontrolės priemonės yra tik nedidelė iliustracija tų problemų, kurias mato ir dėl kurių piktinasi didelė dalis Lietuvos gyventojų. Nebestebina, jog nepasitikėjimas Seimu pasiekė sunkiai įtikėtiną lygį. Nuolat matome procesus, kai politizuojami ekspertiniai klausimai (pvz., žurnalistas sprendžia atominės energetikos klausimus ir t.t.). Tokie klausimai iš tiesų turėtų būti ekspertinių sprendimų lygmens, nes šios sritys yra gana gerai išanalizuotos mokslininkų ir yra užtektinai duomenų priimti mokslu pagrįstus sprendimus. Tačiau politizuoti tuos klausimus itin patogu interesų grupėms, kurios tokiu būdu gali tikėtis sau palankių sprendimų. Tik politikai ir alkoholio gamintojai gali sugalvoti teiginį, jog reklama neskatina vartojimo. Bet politikams šis argumentas atrodo geras ir įtikimas. Įdomu būtų pažiūrėti, kaip reaguotumėte į situaciją, kai jums susirgus į palatą susirinktų politikai ir spręstų apie gydymo taktiką. Bandau įsivaizduoti jūsų reakciją, kai vienas politikų pareikštų, jog jūsų gydyti nereikia, nes jo senelė taip pat buvo gydoma, bet vis tiek numirė. Neabejoju, kad ir kaip abejodami, vis dėlto sprendimą paliktumėte gydytojui, o ne politikui. Keista, kad daugumai nekyla klausimų, kodėl visuomenės sveikatos problemas sprendžia politikai, nors dauguma jų neturi jokio supratimo nei apie sveikatą, nei apie mokslą, nei apie tai, kokių pasekmių turės jų sprendimas.

Net ten, kur dėl priemonių sutaria viso pasaulio mokslininkai, mūsų politikai svaidosi epitetais apie marksistinę ideologiją, Gebelso veiklos metodus, radikalizmą, talibanizmą ir pan.

Diskusijos apie alkoholio reklamą atskleidė ir žiniasklaidos problemas. Visų pirma žiniasklaida vargiai išgyvena dėl įvairių apribojimų ir yra priversta versti dirbti žurnalistus vergiškomis sąlygomis, o tai atsiliepia jų produkcijos kokybei, ir tai jau piktina kiekvieną Lietuvos gyventoją. Taip pat labai išryškėjo, kad žiniasklaida nėra laisva. Pamatėme, kaip atrodo tos žiniasklaidos priemonės, kurios priklauso komercinėms struktūroms, tiesiogiai susijusioms su alkoholio verslu. Turbūt pirmą kartą pamatėme, kaip vos įdėti dingsta straipsniai iš portalų, kaip trinami skelbimai apie renginius, kaip pateikiama tik vienpusiška informacija ir pan. Reikia pabrėžti ir tai, kad dalis žiniasklaidos išliko objektyvi ir nušvietė procesą. Reikia nulenkti galvą prieš nacionalinį transliuotoją, regioninę žiniasklaidą, „Žinių radiją", katalikišką žiniasklaidą ir kitus šaltinius, kurių platinamos žinios suveikė kaip veiksnys, paskatinęs apie tai kalbėti ir kitas žiniasklaidos priemones. Vis dėlto užsakyta informacijos blokada, kelis mėnesius veikusi komercinėje žiniasklaidoje, privertė suabejoti teiginiais, kad žiniasklaida yra viena iš demokratijos garantų. Tiesa, gal neteisingai pabrėžiau, laisva žiniasklaida yra viena iš demokratijos garantų, o perkamos žiniasklaidos vadinti laisva neapsiverčia liežuvis.

Paaiškėjo ir dar viena pikantiška detalė. Pasirodo, jog tyrimus (tiksliau - jų rezultatus) galima nusipirkti. Pasaulyje gerai žinomas fenomenas, kai pramonė bando nusipirkti „norimus rezultatus" iš mokslininkų, tačiau, prisipažinsiu, nebuvau girdėjęs apie tai, kad viešosios nuomonės tyrimo agentūros kurtų rezultatus pagal pageidavimą. Tenka apgailestauti, jog pas mus vis dėlto tai įvyko. Du kartus atliktos gyventojų apklausos apie jų požiūrį į alkoholio reklamos draudimą neparodė alkoholio gamintojams palankių rezultatų, nes didesnė dalis gyventojų pasisakė už draudimą nei prieš jį. Tuomet buvo rasta agentūra, kuri paskelbė tokius rezultatus, „kokių reikia", ir nedelsdama pavadino tai Tautos nuomone.

Visu gražumu atsiskleidė ir lobistinės veiklos reglamentavimo trūkumai. Jokios lobistinės veiklos nedeklaruojantis Aludarių gildijos prezidentas, tuo pat metu būdamas Seimo nario patarėjas ar padėjėjas, veikia kaip lobistas ir vykdo lobistinę veiklą Seime, niekam už tai neatsiskaitydamas ir tų interesų nedeklaruodamas. Maža to, šis veikėjas pareiškia žiniasklaidai, kad 50 nevyriausybinių organizacijų pasirašytas kreipimasis yra niekinis, nes Lietuvoje registruota daugiau kaip 1500 organizacijų. Tačiau tuo pat metu nemato problemos iškelti 4-5 didelių skandinavų kapitalo įmonių interesą aukščiau už asocijuotos visuomenės interesą.

Tenka tik apgailestauti stebint, kaip alkoholio gamybos bendrovės už santykinai mažą kainą perka sau vergus, kuriuos vėliau verčia žemintis ir atidirbti už gautus pinigus. Apgailėtinai atrodo paramą gavusių šokėjų ar krepšininkų laiškai, ar pasisakymai, palaikantys alkoholio reklamą, suvokiant, kokių pavojų alkoholis kelia jų pačių ugdomiems vaikams ir jaunimui. Neabejotina, kad šiems žmonėms tenka išgyventi vidinį konfliktą ir rinktis tarp pinigų jų mėgstamai sporto šakai ir moralinių vertybių.

Ši istorija parodė, jog Seimui neįdomūs to paties Seimo sukurti ekspertiniai mechanizmai, kurie turėtų padėti parlamentarams apsispręsti ir nedaryti klaidų. Seimo nariams neįdomūs universitetų mokslininkų pateikiami tyrimai, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijos. Šių institucijų nuomonė Seimui yra svarbi tik tuomet, kai ji sutampa su partijų politinėmis ambicijomis.

Paaiškėjo ir dar viena pikantiška detalė. Pasirodo, kad nemaža dalis parlamentarų yra ne tik mažai išprusę, bet ir gana primityvūs. Išsilavinę, aukštos vidinės kultūros ir intelekto žmonės paprastai įsiklauso į mokslininkų ar tarptautinių institucijų rekomendacijas, nebijo ir nevengia diskutuoti apie spendimus ir problemas. Apmaudu, tačiau šį kartą diskusijų buvo vengiama sąmoningai. Tik itin neišsilavinę ir žemo emocinio intelekto parlamentarai yra mažiau paveikiami mokslinių argumentų ir įrodymų nei budelių galerijų ar užkeikimų. Tai, kad būtent pastarosios priemonės davė didžiausią efektą, rodo, ką iš tiesų išsirenkame mums atstovauti Seime. Be to, pamatėme, kad dalis mūsų politikų yra itin žemos politinės ir apskritai kultūros žmonės.

Paaiškėjo ir sąmoningai trumpa parlamentarų atmintis. Šiandien kaltinantys visuomenininkus neetiškumu, spaudimu, budelių galerijų kūrimu politikai pamiršo ne taip seniai TV3 televizijos per šv. Kalėdas transliuotas juodais kaspinais perrištas B.Vėsaitės ir A. Matulo nuotraukas su tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Panašu, kad pamiršo, jog transliuoti melagingi teiginiai išprovokavo visuomenę realiems grasinimams fiziniu susidorojimu su Seimo nariais (skirtingai nuo mūsų siūlymų tiesiog neberinkti Seimo narių, kurie žada viena, o daro kita arba atsisako ginti visuomenės interesą). Tą kartą melas ir grasinimai suveikė, ir Seimas ėmėsi švelninti įstatymo nuostatas. Šį kartą kaltinant visuomenę spaudimu (nors ji tik grasina realizuoti savo pilietinę teisę dalyvauti rinkimuose ir agituoti kitus) nutylima apie tai, kad alkoholio gamintojų mobilizuoti (o gal samdomi) piliečiai ir toliau siuntinėja Seimo nariams žinutes su grasinimais juos nušauti ar kitaip fiziškai susidoroti, jei jie neatšauks reklamos draudimo. Taigi kyla klausimas, kas iš tiesų valdo valstybę.

Ši istorija atskleidė ir tai, kaip mūsų parlamentarai suvokia demokratiją ir pilietines teises. Atsirado politikų, pasipiktinusių NVO ir Bažnyčios ketinimais viešinti jų balsavimo rezultatus ir raginti nebalsuoti už juos ateinančiuose Seimo rinkimuose. Tai buvo pavadinta spaudimu Seimui. Keista, bet aludarių kabinėjimasis ir grasinimas išsikelti iš šalies spaudimu nelaikomas. Tai laikoma atsakingo verslo dialogu su valdžia. Pasipiktinimas ketinimais viešinti Seimo narių balsavimus ir dalyvauti rinkimų kampanijose iš esmės parodo, kokie neskaidrūs yra rinkimų procesai, visuomenės dalyvavimas viešose diskusijose yra nepageidautinas, o parlamentarų darbų viešinimas sugriautų gana gerai surežisuotas rinkėjų kvailinimo ir pirkimo schemas.

Paaiškėjo ir tai, kad tokia sąvoka kaip laisvas Seimo nario mandatas egzistuoja tik itin retais atvejais. Realybėje partijų vadovai, susitarę su interesų grupėmis, „prievartauja" savo bendrapartiečius priimti partijai naudingą sprendimą, galėsiantį garantuoti tinkamą paramą per artimiausius rinkimus. Mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones palaikantys politikai būna priversti nedalyvauti balsavimuose, balsuoti taip, kaip liepia partijos vadai ar apskritai pasišalinti iš posėdžių salės. Sutikit, kad demokratija čia nekvepia.

Lietuvos politikai su dideliu entuziazmu imasi bauginti visuomenę apie galimus baubus Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau su ne mažesniu malonumu puola atstovauti tarptautinių tabako ir alkoholio bendrovių interesams, nors tos bendrovės savo pelną išsiveža iš šalies. Maža to, parlamentarai, kalbėdami apie savo ketinimus prisidėti prie kontrabandos mažinimo, nepasidomi, kad vis daugiau tarptautinių tabako kompanijų skęsta bylose dėl jų pačių organizuotos ir vykdytos kontrabandos. Teigiama, jog reikia ginti Lietuvos pramonę, tačiau neįsigilinama, kad būtent reklama yra naudingiausia didelėms skandinavų kapitalo įmonėms, o maži Lietuvos gamintojai nėra pajėgūs pirkti tokios reklamos ir konkuruoti drakoniškai uzurpuotoje rinkoje.

Jei galima būtų teigti, kad parlamentas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo - šalies funkcionavimas, galima sakyti, jog šias smegenis ėda smegenų vėžys, o pagrindinė šio vėžio priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams. Gera naujiena ta, kad yra vilties, jog šį smegenų vėžį galima išgydyti operuojant, o operacijos data jau numatyta (2012 m. spalio antras sekmadienis - t. y. kiti rinkimai į LR Seimą). Bloga naujiena ta, kad organizmas savo smegenis turi išsioperuoti pats, o tai jau panašu į mokslinę fantastiką.

Dr. Aurelijus Veryga

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt