Neatsimenu kas AŠ, kur mano mama ir tėtis. Šalta, liūdna, baisu... Visiškai vienas...
Diena. Žmonės atvažiuoja su burzgiančiais geležiniais kevalais, tempia kvepiančius maišus į juos. Noriu laimės, bet bijau JŲ. Išlydžiu kiekvieną automobilį...
Naktis. Baisu, šalta, vėl vienišas.
Taip aš stengiausi 4 mėnesius. Man pasisekė – dabar aš galiu rėkti per internetą :)
Aš noriu namų, noriu nebijot jų. Noriu pasidalinti savo gydomosios galios paslaptimi su dvikoju. Noriu šiltos antklodės ir mylinčios širdies.
Štai toks liūdnas praėjęs Gizmo gyvenimo etapas.
Kačiukas Gizmukas buvo išmestas prie „Zoo“ parduotuvės būdamas turbūt mėnesio. Ten jis gaudavo maisto ir matė žmones... Dabar adaptuojasi namuose. Kačiukas yra 5 mėnesių ir yra daug mažesnis, negu atrodo nuotraukose. Kačiukas mėgsta dūkti, naktį mėgsta stalus apeiti, bet viską moka daryt labai tyliai, nes yra lengvas ir pūkuotas.
Kačiukas jau įsidrąsinęs namie, mėgsta kito katino draugiją. Paimtas ant rankų jis nuleidžia ausytes kaip šuniukas, nes bijo, kad skriaus, bet greitai atsipalaiduoja ir mėgaujasi.
Ką jau jis pamilsta ir ko nebijo – tai suvalgyt pasiruošęs! Apkabina, laižo skruostus, nosį, smakrą. Kai nusisuki tai vėl su letenom veidą pakoreguoja ir toliau... „Kas mano, tas turi būt švaru!“.
Gizmas moka „šnekėti“. Jo kalba panaši į garsus, kuriuos kačiukai skleidžia matydami paukštelius – Gizmas taip šnekasi su žmonėmis. Užklausi ko nors ir jis pakreksi atgal labai švelniu balseliu :)
Kai atsinešiau jį iš lauko, bijojau, ar pavyks jį prie dėžutės pripratinti, bet jis pats viską žinojo – taiklumas šimtaprocentinis. Gizmukui suduoti vaistukai nuo kirminų. Laikui bėgant tikimės atsikratys baimių vyrams, matyt, jie labiausiai jį skriaudė.
Norėdami plačiau sužinoti apie kačiuką skambinkit, rašykit.
Tel.: 8 659 26333, el. paštas dincika@gmail.com, skype: dincika.
