Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulis šaukia apie iškilusį pavojų. Ar sureaguos į tai Lietuva?

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žmonija susidūrė su viena didžiausių grėsmių savo išlikimui per visą istoriją - su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje, matyti, kad visos iki šiol buvusios infekcinių ligų epidemijos (maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS) ir kitos virusų bei mikroorganizmų sukeltos ligos nebuvo sukėlusios tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip lėtinės neinfekcinės.

Žmonija susidūrė su viena didžiausių grėsmių savo išlikimui per visą istoriją - su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje, matyti, kad visos iki šiol buvusios infekcinių ligų epidemijos (maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS) ir kitos virusų bei mikroorganizmų sukeltos ligos nebuvo sukėlusios tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip lėtinės neinfekcinės.

Lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito šimtmečio viduryje. Šiuo terminu apibūdinamos ligos, susijusios su žmonių gyvenimo būdu, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologinės ligos, diabetas, lėtinės plaučių ligos ir kt. Pasaulyje kas metai nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių, ir tai yra daugiau kaip 63 % visų mirties atvejų. Europoje LNL sukelia 86 % visų mirčių. Tai sudaro net 77 % visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad, nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, dėl keturių pagrindinių sveikatą nulemiančių veiksnių (tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo) tolimesnis sergamumas LNL tik didės.

LNL grėsmė visame pasaulyje sukėlė didžiulį žmonių susirūpinimą. Šių metų balandžio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje A/RES/65/238 „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė" pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė neatidėliotinų koordinuotų kovos su LNL priemonių būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas akcentavo, jog JT istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos sveikatos problemos. (Pirmą kartą JT posėdžiavo dėl AIDS plitimo sukeltos grėsmės.) Ban Ki Munas pabrėžė, kad iškilo dar realesnis pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos per metus nusineš apie 52 milijonus gyvybių.

Tačiau netekčių demografija dar nėra pats baisiausias dalykas. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės ir kad jos sukelia didelį nedarbingumą, negalią ir blogina gyvenimo kokybę. Per praėjusius metus pasaulyje mirė net 9 milijonai žmonių, kuriems dar nebuvo sukakę 60 metų. Visa tai kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog neatidėliotinai reikia imtis priemonių, kad kuo greičiau nacionaliniu, regioniniu ir globaliu mastu būtų sprendžiama ši, jau epidemijos pobūdį įgavusi, problema.

Kitame JT inicijuotame Pasaulio viršūnių susitikime šių metų rugsėjo 19 d. Niujorke, skirtame LNL keliamai grėsmei aptarti, PSO prezidentė daktarė Margaret Chan pabrėžė LNL prevencijos svarbą. Ji akcentavo, kad šios problemos sprendimas negali būti paliktas vien tik medikams ir visuomenės sveikatos specialistams. Jie, žinoma, atlieka didžiulį darbą, vykdydami sergančių LNL žmonių sveikatos priežiūrą, gydydami šių ligų sukeltas komplikacijas. Tam skiriamos didžiulės finansinės lėšos, kurios sunkia našta gula ant šeimų ir visos visuomenės pečių. Nepaisant to, statistikos duomenys rodo blogėjančią padėtį. Taip yra todėl, kad problema seniai peraugusi sveikatos priežiūros sritį ir yra susijusi su sparčiai besikeičiančiu žmonių gyvenimo būdu. Didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių, sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų.

Siekiant užkirsti kelią LNL plitimui, būtina keisti žmonių gyvenimo būdą (o tai susiję su daugelio įtakingų organizacijų interesais). Tai galima pasiekti tik visais lygiais koordinuojant įvairių gamybos ir paslaugų pramonės sričių veiklą, tobulinant žmonių vartojimo ir gyvenimo įgūdžius. Toks uždavinys reikalauja didelio valstybių vadovų, politinių organizacijų, visuomenės dėmesio ir jų visų rimtų pastangų.

Siekdami įvertinti Europos Sąjungos pasirengimą kovoti su LNL, ypač su pavojingomis ir dažnomis širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), Europos Parlamentas, Europos Komisija ir PSO šių metų spalio 11 d. Briuselyje suorganizavo aukšto lygio atstovų susitikimą „Laikas veikti: ES reakcija į JT viršūnių susitikimą dėl LNL". Kalbėdama šiame susitikime, Europos Parlamento narių Širdies grupės vadovė Linda McAvan sakė: „Prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Tai Europos žudikės, numeris vienas." Linda McAvan akcentavo, kad, laiku ir tinkamai reguliuojant šias ligas sukeliančius rizikos veiksnius, galima išvengti iki 80 % pirmalaikių mirčių nuo ŠKL. Todėl „pakeisti LNL progresavimo Europos Sąjungoje tendencijas yra moralinė kiekvienos šalies - ES narės - pareiga".

Kaip mes galime veikti šią situaciją savo šalyje?

Neseniai pasibaigusios „Lietuvos sveikatos programos 1998-2010" rezultatai parodė, kad LNL mūsų šalyje kelia ne mažesnę grėsmę nei kitur Europoje ir kad, siekiant reguliuoti sergamumą jomis, kyla labai daug problemų. Akivaizdu, jog reikia esminių permainų sveikatos politikos ir strategijos srityse. Nepakanka akcentuoti vien tik ligų gydymo ir simptomų malšinimo svarbą. Tokia politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą, bet teigiamų poslinkių gerinant šalies gyventojų sveikatą neduos. Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka paseno.

Visomis lėšomis, kurios skiriamos sveikatos apsaugai, disponuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Akivaizdu, kad ji daugiausia dėmesio skiria ligų gydymo problematikai, šiek tiek - visuomenės sveikatos sričiai, o sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos svarbą ignoruoja. Neabejotinai reikia atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei ją stiprinančią veiklą valstybiniu administraciniu požiūriu. Turi būti teikiamas prioritetas sveikam gyvenimo būdui, o ne vartotojiškai ideologijai. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinimas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, - šias funkcijas būtina deleguoti ir valstybinėms institucijoms. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Būtinas konstruktyvesnis sveikatos srities specialistų dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais. Būtina plėtoti sveikatos draudimo sistemą.

Įvertinus šalies klimato ypatybes, geografinę bei geopolitinę padėtį, turimus rekreacinius išteklius ir susiklosčiusias tradicijas, galima teigti, kad Lietuva turi didelį potencialą plėtoti sveikatą tausojančią ir stiprinančią veiklą, kaip pelningą pramonės sritį, europiniu ir pasauliniu mastu. Tokios veiklos vystymas įgalintų sumažinti kurortų sezoniškumo problemas, sukurtų daug naujų darbo vietų medicinos ir kitų paslaugų srityse. Platus saugių ir efektyvių natūraliosios (papildomosios ir alternatyviosios) medicinos priemonių bei metodų taikymas klinikinėje praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, komplikacijas sukeliančių, brangių medicinos priemonių.

Būtina neatidėliotina, sisteminga ir koordinuota visų šalies valstybinių, privačių, nevyriausybinių organizacijų, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veikla, nulemianti šalies sveikatos politikos tobulinimą sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimo kryptimi.

Prof. Algimantas Kirkutis Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt