Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paskutinis ruduo (nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Blizgiaudamas upės pakrantėmis, bandydamas suvilioti upėtakius išėjau į gražią įlanką, kur netyčia užmačiau baluojantį kiškį. Jis buvo vos pusmetris nuo manęs. Lėtai išsitraukiau foto aparatą, žengiu žingsnį atgal, nenorėdamas išgąsdinti ilgaausio, tačiau jis niekur nesiruošia sprukt bet dar lėtai šokteli link manęs. Matau, kad jam baisu, bet slėptis ji net nesistengė. Žiūrėdamas į gyvūną supratau, kad jis susitaikęs su bet kokiu mano elgesiu. Išsigandęs ir sulysęs.

Liūdnas rudeninis pasakojimas apie zuikio paskutines akimirkas Čiukotkoje, Rusija. Išverstas autoriaus pasakojimas.

Blizgiaudamas upės pakrantėmis, bandydamas suvilioti upėtakius išėjau į gražią įlanką, kur netyčia užmačiau baluojantį kiškį. Jis buvo vos pusmetris nuo manęs. Lėtai išsitraukiau foto aparatą, žengiu žingsnį atgal, nenorėdamas išgąsdinti ilgaausio, tačiau jis niekur nesiruošia sprukt bet dar lėtai šokteli link manęs. Matau, kad jam baisu, bet slėptis ji net nesistengė. Žiūrėdamas į gyvūną supratau, kad jis susitaikęs su bet kokiu mano elgesiu. Išsigandęs ir sulysęs.

Mes stebim viens kitą vos per metrą. Kada aš ištiesiau ranką bandydamas jį paglostyti, jis tiesiog prispaudė ausis, lyg slėpdamasis nuo manęs, o paskui vis tik leidosi paglostomas.

Panašu kad tai paskutinis jo ruduo. Darosi neapsakomai graudu, kad niekuom negaliu padėti, kaip tik palikti jį ramybėje. Tada zuikis suprato, kad aš neplanuoju jam padaryti nieko blogo ir apsisukęs nustriksi prie šalia esančio krūmo įsitaisydamas po juo. Skaudančia širdimi tenka palikt vieną šį mielą gyvūną. Tačiau negalėjau ramiai gulėti netoli esančioje palapinėje ir nuėjau aplankyti savo naujo draugo. Ištiesęs visas savo keturias kojas ilgaausis gulėjo ten kur jį ir palikau, per daug nekreipdamas dėmesio į mano atėjimą.

Pritūpiau prie jo prašydamas atleidimo, kad niekuom negaliu padėti. Jis girdi mane, tačiau jo mintys kažkur toli toli. Man atrodo, kad jo akyse prabėga visas jo gyvenimas. Nuo tos vasaros kada pirmą kartą pamatė šią įlanką ir už jo baluojančius kalnus iki šių dienų, kada jam nebebaisūs nei vilkai, nei lapės, nei žmonės.

Besiruošdamas išeiti, pagalvojau, kad jis ne be reikalo pasirinko šią saulutės prišildytą aikštelę su vaizdu į upę. Nors iki jos vos pora metrų, tačiau jėgų pasiekti ją pilkiui nebe užteko. Pernešiau jį arčiau vaizdo į bėgančią upę, bėgantį laiką. Tai buvo paskutinė jo gyvenimo diena. Sekančią dieną radau pilkį nebegyvą.

www.vipblogas.lt
Komentarai
Temos Ruduo
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt