Pinigų valdymo mitai (2)

Praėjusią savaitę išbandėme pinigų valdymo mitų, kurie susiję su pagalba artimam žmogui tvirtumą. Šiandien duosime atkirtį įsitikinimui, jog galima greitai praturtėti investuojant svetimus pinigus, išsklaidysime sėkmės loterijoje, lažybose ar kazino iliuziją bei atskleisime, kokią meškos paslaugą daro greitieji kreditai. 

Kelyje į finansinę laisvę labai svarbu atpažinti mitus, kurie mums vis dar atrodo kaip nenuginčijama tiesa ir keisti savo požiūrį bei elgseną. Tik supratus savo klaidas ir jas pripažinus galima pradėti eiti finansinio išprusimo keliu finansinės laisvės link.

Visi trys mitai, kuriuos nagrinėsime šiandien, vienaip ar kitaip susiję su greito sprendimo efektu. Primenu, jog nemokamas sūris būna tik spąstuose ir tai, tik antrai pelei. Todėl tuos, kurie nori pasišildyti po greito praturtėjimo saulė, likimas labai dažnai ištremia į finansinę Jakutiją. 

4 mitas: Galima praturtėti investavus skolintus pinigus.

Faktas: Klaidingai įvertinus riziką ne tik nepraturtėsi, bet gali prarasti daugiau, nei pasiskolinai.

Šio mito aukso amžių man teko stebėti 2006-2007 metais, kai žmonės, apimti euforijos, imdavo būsto paskolas, pirkdavo butus su tikslu parduoti brangiau, kainos kilo, kai kurie uždirbo, nes laiku pardavė. Kiti gi, ne tik, kad liko „ant nulio“, bet dar iki šiol moka palūkanas, yra sudarę skolų mokėjimo grafikus arba, pamynę savo orumą, lenkia nugarą anglakalbėse ar Skandinavijos šalyse. Panašiai elgėsi ir tuo metu klestintys „statybų magnatai“. Azarto mokestį susimokėjo ir finansų rinkose spekuliuoti bandę investavimo pradinukai.

Mano patirtis: Jei kada ir skolinsiuosi pinigų ketindamas investuoti, tai ta dalis bus labai nedidelė. Warren Buffett niekada nesiskolino daugiau nei 20% dalies savo investicijoms. Turtai neateina per naktį. Tad sistemingai reinvestuojant savo lėšas gali pasiekti finansinę laisvę, nes greita sėkmė dažniausiai slypi už greitos tragedijos kaukės.

5 mitas: Galima praturtėti statant lažybose, dalyvaujant loterijoje ir lošiant kazino.

Faktas: Lažybos, kazino, sėkmė loterijoje sugriauna žmogaus gyvenimą.

Teko girdėti istorijų apie „Teleloto“ naujai iškeptus milijonierius? Po metų tie žmonės buvo gerokai nelaimingesni, nei buvo iki tol. Apdalino visus gimines, kam neliko – su tuo susipyko, prisipirko visokiausių niekalų, trumpai pagyveno Holivudo žvaigždės gyvenimą ir pasaka baigės. Dažniausiai ne pinigų trūkumas yra problema, o žinių ir įpročių stoka, kaip su tais pinigais elgtis. Lažybos ar ypač kazino turi dar blogesnį poveikį, nes tai – kaip narkotikas. Viena kolegė anksčiau dirbo krupje. Tai sakė, jog yra trys kategorijos: tie, kurie lankosi pirmą kartą ir daugiau nebeateina, tie, kurie ateina kartą per pusmetį tiesiog praleisti laiką ir tie, kuriuos matai kas vakarą. Taip kirba šeimos pamatai, žmogus klimpsta į gilesnę finansinę ir psichologinę depresiją, praranda draugus, o meluoti pradeda net sau.

Mano patirtis: Kiekvieną sekmadienį laimiu po du litus, nes neperku „Teleloto“ bilietų. Kazino net neteko lankytis. Statyti už sporto varžybų baigtį yra tekę dukart – pamačiau, kad čia net ir matematinių tikimybių apskaičiavimas retai kada duoda naudos, tad nusprendžiau mesti šitą veiklą. Kurį laiką iš sportinio azarto „imitavau“ statymus – tiesiog rašiausi juos sau į ekselio lentelę ir kitą dieną stebėdavau, kiek pavyko pataikyti iš 7 spėjimų. Dažniausiai būdavo 3-5, o per porą mėnesių – nė karto neatspėjau visų 7 įvykių, nors darydavau išsamią analizę apie NBA rungtynių baigtis ir tam tikrų žaidėjų taškų rinkimo tendencijas prieš konkrečius varžovus. Galiausiai suvedžiau matematiką, kad būčiau praradęs pinigus. Taigi, jei reikia azarto – nebūtina už tai mokėti. Deja, minėta kolegė paantrino mano mintį, jog lietuviai dažniausiai lošia su tikslu gauti pinigų, o ne susimokėti už vakaro pramogą. Ir godumas visada laimi.

6 mitas: Vėluojančias įmokas gali sumokėti greitaisiais kreditais.

Faktas: Greitieji kreditai – paskutinė vinis į finansinį karstą.

Turėti bet kokį vartojimo įsipareigojimą – kreditinę kortelę, vartojimo kreditą, lizingą – jau blogai. Turėti tokį savęs išankstinio apdovanojimo apetitą, kai nebegali laiku sumokėti visų įmokų – dar blogiau. Tačiau blogiausia yra tada, kai vieni įsipareigojimai dengiami prisiimant naujus. Taip skolų pelkė vis gilėja, o dugno – nematyt. Visada yra sprendimas. Reikia suprasti, jog kiekvienas bankas ar kita kredito įstaiga yra suinteresuota tuo, kad jūs mokėtumėte įmokas. Taigi, racionali išeitis yra ne nerti į krūmus, ignoruoti banko skambučius ar perspėjimus, prisiimti dar daugiau įsipareigojimų, o konstruktyvaus dialogo su banku metu aptarti abiems pusėms priimtiną laikinų finansinių sunkumų sprendimo planą.

Mano patirtis: Finansinių sunkumų yra tekę patirti ir man. Džiaugiuosi, jog tuo metu, užuot bėgęs nuo savęs ir savo atsakomybės aš susitariau su banku ir susiderinau abiems pusėms priimtiną planą. Su kiekviena papildoma įmoka mažėja ir jūsų pajamų likutis, taigi, rekomenduoju ieškoti racionalių sprendimų, o ne pirmojo šoko ištiktiems didinti greitį skolos trasoje.

Kitą, prieššventinį šeštadienį (12-12-22) atliksime plastikinę kredito kortelių mitų operaciją.