Austėja Pilipavičiūtė, www.jaunimogidas.lt
Kartais labai sunku surasti žodžių, kuriuos galėtum užrašyti ant balto popieriaus lapo, tačiau šiandien, praėjus jau šešioms dienoms nuo rugsėjo pirmosios, metas bent trumpam užmiršti vasaros nuotykius, maudynes, šiltus orus ir tiesiog pasinerti į mokslus ir kūrybinius procesus.
Nors niekada nebuvau moksliukė, buvo įdomu sugrįžti į mokyklą – juk čia verda mūsų gyvenimas: čia draugai, bendraklasiai, mylimi ir nekenčiami mokytojai.
Visa tai pažadino norą vėl juos visus susitikti, nepaisant to, kad nepraėjus nė pusei mokslo metų, vėl norėsis vasaros – ilgų atostogų.
Toks tas moksleivių gyvenimas: mokykla, dvejetai, mokytojų pamokslai, bėgimas iš pamokų. Ir anokia čia paslaptis – tai mūsų gyvenimo dalis.
Pakalbėkime apie tai, koks įspūdis susidarė sugrįžus į mokyklą. O įspūdis toks, jog niekas nepasikeitė: bendraklasiai tie patys, su tomis pačiomis manieromis ir dažnai nebrandžiu mąstymu, merginos – paprastos, draugiškos ir paslaugios.
Mokytojai vis dar griežti, reiklūs. Tai nestebina – tokia jų pareiga. Paanalizuokite konkretų pavyzdį: muzika visai nereikšminga pamoka, tačiau nuėję į klasę pamatėme rūstų mokytojos veidą ir sulaukėme pareiškimo: jei jūs atėjot čia „š...“ malti, tai galite jau dabar užverti duris iš kitos pusės.
Toks pareiškimas gal net šiek tiek išgąsdino – juk reiks daug dainuoti, netgi scenoje su mikrofonais, rašyti natas ir t.t. Ir vis dėl to aš manau, kad griežtu mokytoju būti yra labai gerai, nors už nugaros gali išgirsti nemalonių žodžių, bet jei esi ne tik griežtas, o ir teisingas, išsaugosi savo, kaip mokytojo, pagarbą ir neleisi sau lipti ant galvos.
Kadangi pirmas įspūdis labai daug lemia, gal kartais mokytojams ir verta save pristatyti griežtai, užtikrintai, bet draugiškai. Veikiausiai tik tada klasėje karaliaus tvarka.
