Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Reklama telefonu. Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasiūlymų?

www.sxc.hu
www.sxc.hu
Šaltinis: 15min
0
A A

Reklama telefonu, kuria yra pateikiami įvairūs pasiūlymai – viena iš tiesioginės rinkodaros išraiškos formų. Tiesioginė rinkodara, kaip juridinių asmenų veikla, yra įteisinta...

Reklama telefonu, kuria yra pateikiami įvairūs pasiūlymai – viena iš tiesioginės rinkodaros išraiškos formų. Tiesioginė rinkodara, kaip juridinių asmenų veikla, yra įteisinta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 14 straipsnyje. ADTAĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu gali būti tvarkomi tik duomenų subjekto sutikimu. LR Reklamos įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad ,,reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu“. Iš abiejų įstatymų nuostatų matyti, kad svarbiausia yra laisva asmens valia. Tačiau įmonės, reklamuojančios savo prekes ir paslaugas, dažnai šio reikalavimo nepaiso.

Kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamos reklamos?

• Asmuo, pakėlęs telefono ragelį ir sužinojęs, kokiu tikslu yra skambinama, turi teisę pareikšti savo nesutikimą, kad jo duomenys būtų naudojami juridinio asmens produkcijos ar paslaugų reklamai.

• Jeigu asmuo anksčiau buvo davęs sutikimą, pavyzdžiui, anksčiau dalyvavęs konkurse, žaidime, įsigijęs nuolaidų kortelę ir pildydamas anketą davęs sutikimą jo duomenis tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, asmuo turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo  asmens duomenys,  nenurodydamas nesutikimo motyvų. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsiant ir nemokamai nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

• Jei duomenų valdytojas nenutraukia duomenų tvarkymo veiksmų, asmuo gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, remdamasis ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kuris numato duomenų subjekto teisę pateikti skundą dėl jo teisių, susijusių su duomenų apsauga, pažeidimu.

Iš kur įmonės gauna asmenų duomenis reklamai?

  • Skambinantysis paprastai yra iš tam tikros duomenų bazės, (pvz., iš prekybos centro duomenų) gavęs asmens telefono numerį, kartais – ir jo vardą ar pavardę. Asmuo tikrai gali pasiteirauti, iš kur yra gauti jo duomenys ir kodėl yra skambinama būtent jam, nes jei duomenis asmuo pateikė savo sutikimu, paprastai skambinantysis tikrai nelaikys to paslaptyje ir suskubs informuoti duomenų subjektą. 
  • Neretai verslininkams yra siūloma pirkti klientų duomenų bazes, tačiau nei patys verslininkai, nei duomenų subjektai nėra užtikrinti, kad toks pirkimas yra teisėtas. Jeigu asmeniui skambina į namus ir siūlo įsigyti prekes ar pradėti naudotis paslaugomis, verta žinoti, ar kartais jis nedalyvavo žaidime, kuriame reikėjo užpildyti anketą ir ten surašė savo vardą, pavardę, telefono numerį, asmens kodą ar adresą. Tokiose anketose pagal reikalavimus turi būti nurodytos vietos, kur galima pažymėti, ar asmuo sutinka ar ne, kad jo duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais.

Problema yra ne tik tai, kad žmonėms trūksta žinių apie savo teisę atsisakyti asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, bet ir tai, kad įmonės nežino įstatyme numatytų reikalavimų. Nors šita veikla yra įteisinta, tačiau jos neteisėtumą dažnai parodo duomenų subjekto sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais nebuvimas. Asmuo bet kada gali atsisakyti jam teikiamos reklamos paslaugų, o duomenų valdytojas privalo nutraukti tokį duomenų tvarkymą, nes kitaip duomenų subjektas gali pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė HOROS.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt