Rugsėjo 27 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio metu Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai išreiškė susirūpinimą Švietimo ministerijos siūlymu ir 2014 m. mažinti finansavimą aukštosioms mokykloms bei reguliuoti studijų paklausą per tikslinį jų finansavimą.
Neaiškūs finansavimo mažinimo kriterijai
LURK posėdžio metu LAMA BPO asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas pristatė 2013 m. stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ataskaitą. Joje nurodyta, kad šiais metais valstybės finansuojamų vietų sumažėjo 9 proc. ŠMM žada ir toliau mažinti finansavimą aukštosioms mokykloms ir skirti daugiau dėmesio tiksliniam tam tikrų studijų krypčių finansavimui. Aktualias studijų ir mokslo naujienas LURK posėdyje pristatė ŠMM viceministras Rimantas Vaitkus.
„Mažesnis reguliavimas buvo neteisingas buvusios valdžios žingsnis, mes didinsime studijų krypčių reguliavimą, remdamiesi valstybės poreikiu. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos siūlymu atsirado 100 naujų studijų vietų poreikis, taip 100 studijų vietų finansavimas atiteko MRU“, – aiškino R. Vaitkus. ŠMM viceministro teigimu, ateinančiais metais planuojama mažinti priimamų studentų skaičių į valstybės finansuojamas vietas dar 2-3 procentais.
Toks mažinimas atrodo nepriimtinas nei LURK, nei LAMA BPO prezidentui P. Žiliukui: „2008 metais valstybė švietimui skyrė 6 proc. BVP, o šiais metais vos 4, 7 procento. Atsižvelgdami į universitetinio sektoriaus problemas bei BVP augimą, siekiantį prieš krizinį lygį, manome, kad finansavimas aukštajam mokslui turėtų ne mažėti, o didėti“.
P. Žiliukas pridūrė, jog ŠMM siūlymas mažinti finansavimą remiasi neadekvačiais kriterijais: „Labai jaudina mažėjančio universitetų finansavimo tendencija, kuri remiasi studentų skaičiaus mažėjimu. Anksčiau skirstant finansavimą abiturientų skaičiaus mažėjimu buvo galima remtis, tačiau ne dabar, kai profesines mokyklas baigusių skaičius didėja – šiais metais į jas įstojo 21 000 mokinių. Kolegijas baigusiųjų taip pat daugėja. Šie žmonės tęsia studijas universitetų sektoriuje, tačiau neturi galimybės gauti finansavimo. Galima teigti, kad studentų skaičiaus mažėjimą kompensuoja didėjantis profesines mokyklas ir kolegijas baigusiųjų skaičius“.
Rektorių konferencija, pirmininkaujama Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko, priėmė sprendimą suformuluoti kreipimąsi į Ministrą pirmininką bei švietimo ir mokslo ministrą, kuriuo būtų išreikšta Rektorių konferencijos pozicija dėl aukštojo mokslo finansavimo mažinimo ir susirūpinimas dėl mažėjančio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiaus.
Reikalauja autonomijos, valdant universitetų turtą
LURK metu aptarta dar viena universitetų vadovybei opi problema dėl universitetų turto valdymo autonomijos. „Šiuo metu universitetas negali valdyti turto ir disponuoti juo, tai atlieka atitinkamos valstybinės institucijos. Siekdami efektyvaus universitetų turto valdymo, norėtume pasekti estų pavyzdžiu. Jų universitetai patys valdo savo turtą ir efektyviai jį išnaudoja finansuojant kitus universiteto projektus. Dabar iš studijų lėšų dengiame infrastruktūros palaikymą ir kitus vidinius universiteto reikalus, nors šie poreikiai galėtų būti finansuojami disponuojant turtu“, – aiškino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, KTU rektorius Petras Baršauskas.
Siūlymui suteikti universitetams autonomijos valdant turtą, nepritaria ŠMM. Viceministro R. Vaitkaus teigimu, ši vyriausybė gins valstybės interesą: nenaudojamą ar planuojamą parduoti aukštosios mokyklos turtą pirmiausia įvertins pati ir siekdama efektyvumo perskirstys kitoms institucijoms. Papildomus universiteto poreikius viceministras patarė įgyvendinti, įsisavinant Europos struktūrinių fondų lėšas.
Atlyginimai aukštojo mokslo darbuotojams nedidės
LURK aptarė ir galimybę didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus. „Kylant ekonomikai ir didėjant BVP tikimės, kad aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai taip pat grįš į prieš krizinį lygį“, – teigė P. Baršauskas. Tačiau, pasak R. Vaitkaus, 2014 m. ŠMM neplanuoja didinti finansavimo atlyginimams.
Pristatydamas naujosios 2014 m. Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos bendrąsias nuostatas, R. Vaitkus pabrėžė poreikį išplėsti teises mokslo ir technologijų parkams bei sustiprinti Mokslų akademijos veiklą, reanimuoti jos kaip pagrindinio valstybinių projektų vertinimo organo vaidmenį.
Taip pat numatyta gerinti socialines sąlygas doktorantams, nustatant prievolę aukštosioms mokyklos juos įdarbinti. Kalbėta ir apie profesinės magistrantūros įteisinimą, aptartos valstybės sutarties su aukštosiomis mokyklomis nuostatos, universitetų akreditavimo institucijų darbas.
