„Žinau viską" talentinga žurnalistė Laura Vilkaitė
Kadangi beveik kiekvienas yra mokęsis užsienio kalbų, dauguma turi ir savo nuomonę, kaip mokytis geriausia, kokių kalbų mokytis verta, kurios kalbos gražios... Todėl norėčiau padiskutuoti apie septynis mitus, susijusius su užsienio kalbų mokymusi, ir, kaip galima tikėtis, dažnai neteisingus.
1. Verta mokytis tik anglų kalbos, juk ja vis tiek susikalbėsi visur!
Šis mitas, ko gero, labai paplitęs visoje Europoje ir angliškai kalbančiose šalyse, kurių gyventojai tikrai negarsėja puikiomis užsienio kalbos žiniomis. Tačiau nepaisant to, kad anglų kalba tampa tarptautine mokslo ir verslo kalba, jos mokėjimo tikrai nepakanka. Britų Tarybos pateikiamais duomenimis, angliškai kalba ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Tai, žinoma, didžiulis procentas, bet nereikia pamiršti, kad tai reiškia, jog trys ketvirtadaliai angliškai nekalba. Tikrai ne visur Europoje pavyks susikalbėti anglų kalba, o šiandieniniame pasaulyje, kur žmonių ir įmonių santykiai beveik neberibojami atstumo, vis svarbesnės darosi ir kitos didelės kalbos, kaip kinų, rusų ar arabų. Be to, mokydamasis kalbos žmogus gauna galimybę prisiliesti prie kitos šalies kultūros, literatūros, susipažinti su tos šalies gyventojais, taigi kiekviena kalba savaip praturtina ir anglų kalba jokiu būdu nėra vienintelė, kurios verta mokytis.
2. Kai kurios kalbos tokios sunkios, kad jų išmokti tiesiog neįmanoma
Paprastai tokie mitai kuriami apie kinų ar arabų kalbų sudėtingumą. Greičiausiai jie grįsti tuo, kad šių kalbų raidynas ir rašto sistema skiriasi nuo mūsiškės, todėl kalbos atrodo labai egzotiškos ir sudėtingos. Mokslininkai sutaria, kad vienų kalbų gramatikos sudėtingesnės, kitų paprastesnės ir, suprantama, pastarąsias mokytis yra lengviau. Tačiau nėra kalbos, kurios išmokti būtų neįmanoma. O mes, lietuviai, kalbame tikrai sudėtinga kalba: asmenuojame veiksmažodžius, linksniuojame daiktavardžius ir būdvardžius, deriname juos pagal giminę, gebame skirti balsių ilgumus... Lyginant su mūsų kalba, daug kalbų tikrai turėtų atrodyti paprastos.
3. Vaikai išmoksta užsienio kalbos be jokių pastangų
Reikia pripažinti, kad tiesos šiame teiginyje yra. Tikriausiai visi pažįstame vaikų, kurie šeimoje laisvai bendrauja dviem kalbomis ir užaugę kalba jomis net be akcento. Tačiau reikia pastebėti, kad vaikai tikrai lengviau išmoksta kalbos, jei jos mokosi iš aplinkos, bendraudami ir klausydamiesi. Tuomet jie paprastai gana lengvai susiranda draugų, su kuriais gali bendrauti nauja kalba, nebijo kalbėdami klysti, be to, vaikui nereikia iškart mokytis labai sudėtingų žodžių ar gramatinių konstrukcijų, nes jos tiesiog nėra būdingos vaikų kalbai. Tačiau jei lyginsime, vaikai ar suaugusieji lengviau išmoksta užsienio kalbų, mokomi iš vadovėlių kalbų pamokose, kur aiškinama gramatika ar daromi įvairūs pratimai, suaugusiems seksis daug geriau nei vaikams. Šiaip ar taip, mokslininkai mano, kad egzistuoja kritinė amžiaus riba, po kurios mokytis užsienio kalbų pasidaro sudėtingiau. Tačiau sudėtingiau, nereiškia neįmanoma. Yra žmonių, kurie pradeda kalbų mokytis jau suaugę, o vis tiek pasiekia labai aukštą kalbos mokėjimo lygį.
4. Jei gyventum šalyje, kurios kalbą mokaisi, būtų daug paprasčiau
Ir taip, ir ne. Viena vertus, kai klausome ar skaitome užsienio kalba, net nejausdami įsimename tam tikras žodžių vartojimo taisykles, plečiame savo žodyną, įtvirtiname tai, ką išmokome. Taigi gyvenimas užsienio šalyje, kur kalbą girdi ir matai visur aplinkui, tikrai gali padėti. Tačiau kalbos neišmokstama kažkokiu stebuklingu būdu. Pasitaiko, kad žmonės gyvena užsienio valstybėje metų metus, bet bendrauja su darbdaviais ir draugais tik gimtąja kalba ir jų užsienio kalbos žinios taip ir lieka labai elementarios. Norint, kad aplinka padėtų mokytis, reikia labai stengtis pasinaudoti galimybe kalbėti su gimtakalbiais, žiūrėti televiziją, skaityti laikraščius. Tačiau net ir tada subtilesnes gramatikos taisykles greičiausia tektų mokytis iš vadovėlių.
5. Jei esi negabus kalboms, nieko čia nepadarysi
Nors mokslininkai yra sukūrę testų, vertinančių gabumus užsienio kalboms, ir panašu, kad gabumai kalboms nėra mitas ir tikrai egzistuoja, ne tik jie lemia sėkmę. Bene svarbiausia yra motyvacija išmokti kalbos, o tuomet viskas priklauso nuo mokymuisi skirto laiko, užsispyrimo, entuziazmo stengiantis praktikuotis, ką išmokai, ir atminties gebėjimų. Taigi gabumų kalboms neturėjimas dažniausiai tėra pasiteisinimas.
6. Gabūs žmonės kalbą išmoksta per kelis mėnesius
Internetas pilnas istorijų apie žmones, išmokusius užsienio kalbą per kelis mėnesius. Tačiau visada verta pasigilinti, ką jie turi omenyje sakydami „išmokti kalbą". Žinoma, skiriant kalbos mokymuisi daug laiko, lankant intensyvius kursus, daug bendraujant su gimtakalbiais, skaitant knygas, žiūrint filmus, mokantis naujų žodžių per pusę metų tikrai galima pasiekti tokį lygį, kad galėtum susikalbėti kasdienėse situacijose. Tačiau užsirašant į dukart per savaitę vykstančius kalbų kursus neverta tikėtis stebuklo.
7. Dvikalbiai žmonės tik tie, kurie vienodai gerai moka dvi kalbas
Visiškai nebūtinai! Seniau dvikalbiais iš tiesų buvo laikomi tik tie, kurie kasdieniniame gyvenime vienodai dažnai vartojo dvi kalbas, tačiau šis požiūris senokai pasikeitė. Šiuo metu kalbininkai dvikalbiais paprastai laiko žmones, galinčius kalbėti ar skaityti keliomis kalbomis. Pagal šią apibrėžtį tikriausiais dauguma lietuvių būtų dvikalbiai. Dvikalbystė ar daugiakalbystė - visiška norma šiandieniniame pasaulyje.
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
